Šis šventasis beveik neminimas Rytų Bažnyčios šaltiniuose, tačiau išpopuliarėjo Vakaruose dėl vienos lotyniškos „Kankinystės istorijos“.

Mes taip pat žinome gerų, patikrintų praktikų, kaip suartėti su Dievu.

Šv. Polikarpą mini katalikai, evangelikai, anglikonai ir ortodoksai. Šis vardas graikiškai reiškia „duodantis daug vaisių“.

Jėzaus žinia mokiniams ir visiems žmonėms iš esmės yra ta pati, tačiau paskelbta atskirai: vieniems atviriau, o kitiems – tarsi užuomina.

Niekada nepralaimi tas, kuris tikrai myli. Taip būtų galima apibendrinti šv. Margaritos iš Kortonos istoriją.

Pakeisti tikrovę, sudvasinant ir suvienijant su Dievu bei Bažnyčia savo gyvenimą, ne vien suteikiant šventą išvaizdą.

Šv. Damijono svarbą Bažnyčios gyvenime rodo jo dalyvavimas sinoduose ir įvairiose popiežiaus pavestose misijose.

Buvimas šventose vietose, adoracijos, šventų žodžių kalbėjimas ir skaitymas dar negarantuoja tikros vienybės su Jėzumi.

Tai jauniausioji Dievo Motinos apsireiškimo Fatimoje liudininkė.

Evangelistas jautriai ir vaizdingai aprašo, kaip buvo išgydytas ligos demono kankinamas vaikas.

Kartą jis apkaltino nekaltą žmogų sukėlus gaisrą, kurį išties per medžioklę sukėlė jis pats.

Kalbama ne apie pasidavimą blogio akivaizdoje, bet apie neįsileidimą į smurto spiralę.