2021 02 06

Virginija Adomonytė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Dievas stovi mano kelyje

Cathopic.com nuotrauka

Palaimintas mano kelias, kai jame stovi Dievas. Jeigu Dievą kviečiu eiti kartu, Jis atsistoja pirma manęs, kad nepasiklysčiau.

Dievas veda mane, kai Jį pasirenku. Dievas atsistoja mano kelyje norėdamas, kad Jį pastebėčiau, kad sekčiau Jį, Kuris ir dovanoja tą mano gyvenimo kelią. Dievas nori būti mano gyvenimo dalimi. O ar aš noriu, kad Dievas būtų viskuo mano gyvenime? Mano gyvenimo kelias dažnai nuvingiuoja klystkeliais, nes aš per daug pasitikiu savimi ir tikiu, kad viena galiu nuspręsti, kas mano gyvenime geriausia, kokiu keliu eiti. Kai bėgu nuo Dievo kitais keliais, Jo nepasirenku, kas atsistoja Dievo vietoje? Stoviu aš viena, kabindamasi į pasaulio skelbiamas tiesas, kurios neatsako į mano sielos ilgesį.

Jeigu mano kelyje stovi Dievas, tai stovi ir Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžius. Tai man skirtas ženklas, kad einu geru keliu. Savo kelyje turėčiau pailsėti prie Viešpaties kryžiaus, sustoti čia pamąstyti, susikaupti, atverti savo širdį Viešpačiui ir rasti paguodą. Jeigu neguodžia Jėzaus Kristaus kryžius, vadinasi, nesuprantu Jo aukos ir prisikėlimo vilties. Netikiu, kad Viešpaties kryžius yra kartu ir išganymo viltis. Kaip eiti savo keliu be vilties? Nepriimti Jėzaus Kristaus kryžiaus – tai nusisukti nuo Dievo pažado. Pažado, kad Dievas atpirko iš nuodėmių ir nuves į Dangaus karalystę. Dažniausiai, jeigu nematau savo kelyje kryžiaus, matau savo nuodėmę – ji diktuoja savo sąlygas ir rodo savo galią. Mano kelyje niekada nestovės Viešpaties kryžius ir nuodėmė kartu. Renkuosi aš. Dievas mane išsirinko prieš amžius, dabar aš turiu tarti žodį, kam priklausau. Kurį kelią rinktis, pirmiausia galvoju, kur noriu nueiti ir su kuo eiti. Einu su Dievu.

Norėčiau, kad mano kelias būtų Dievo kelias. O jis toks bus, kai stengsiuosi vykdyti Dievo valią. Dievo valia dažnai būna man nesuprantama. Kartais galvoju, kodėl toks gailestingas Dievas nori, kad išgyvenčiau sunkumus, ligas ar net netektis. Ir tokią Dievo valią padeda suprasti nuolankumas. Nusižeminu sakydama, kad Dievo išmintis nepasiekia manęs per ribotumą ir nesugebėjimą matyti visumos. Dievas, kuris apima visa praeitį, dabartį ir ateitį negali būti uždarytas į mano supratimo žemiškąją erdvę.

Ne veltui sakome „Teesie Tavo valia kaip danguje taip ir žemėje“, bet mano mintis nepasiekia Danguje gimusios pradžios ir priežasties. Savo žemišku protu nesugebu priimti įvykio, prasidėjusio Dievo valia, kuri turi išsipildyti ir susilieti su mano valia. Jei aš neištirpsiu Dievo valioje, visada būsiu nelaiminga. Ieškosiu kitų kelių, baiminsiuosi sutikti Dievą, kad Jis nelydėtų manęs, prašydamas besąlygiško paklusnumo. Kol nesuprasiu, kad Dievas prašo paklusnumo dėl manęs pačios, tol ieškosiu kitų kelių, kuriame nebudėtų Dievas. Bet Dievas budi mano keliuose, kad ir kokį pasirinkčiau, tik užkietinta mano širdis Jo nebemato.

Cathopic.com nuotrauka

Jeigu tikiu Dievą, stengiuosi ugdyti savo širdį, kad ji surastų nuolankiai stovintį Dievą mano kelyje, laukiantį, kada Jį pastebėsiu. Turiu ugdyti tikėjimą, vis iš naujo bandydama suprasti. Suprasti ir pajusti Dievo meilę, To Dievo, Kuris stovi mano kelyje. Ir tavo kelyje. Žmonijos kelyje. Kad ir kur nuklysčiau, ieškau Dievo pėdų, einančių pirma manęs, išvedančių mane iš klystkelių, kur mane nuvedė puikybė ir nuodėmė. Pasitikėjimas tik savo jėgomis niekada neatves prie tikslų, kuriuos iškėlė Dievas. Jeigu nepriimsiu Dievo tikslo, taip ir klaidžiosiu nerasdama nei gyvenimo prasmės, nei ramybės. Esminiai klausimai liks neatsakyti. Mano širdis yra klausianti širdis. Toje širdyje gimsta tikėjimas Dievu, stiprėja, auga. Prašau, kad mano širdį vestų Dievas tuo keliu, kuriame galiu sutikti Jį Patį. Yra įvairių mano širdies būsenų: liūdna širdis, džiaugsminga širdis, išdidi širdis, nuolanki širdis. Aš noriu išsiugdyti tokią širdį, kad ji nuvestų mane pas Dievą. Ir kad aš eičiau tuo keliu, kuriuo eina Dievas.

Ar kasdienybėje aš pastebiu Dievą? Ar pastebiu Dievą savo įprastame kelyje, kuriuo einu kiekvieną dieną. Ar mano atbukęs žvilgsnis Dievo tiesiog nebepastebi? Mano kasdienybę sudaro daugybė smulkių detalių. Kartais aš kaitalioju savo kryptį kelyje, ieškau naujų kelių, norėdama patirti naujų įspūdžių, paįvairinti gyvenimą. Bet užmirštu, kad pirmiausia turiu ieškoti Dievo. Visa, kas vyksta mano gyvenime, yra paženklinta Dievo. Dievas, stovėdamas mano gyvenimo kelyje, jį laimina. Laimina mano kasdienybę. Rutina visas dienas paverčia panašiomis viena į kitą, tačiau mano dažni prisiminimai, kad čia stovi Dievas, leis pasijusti ne vienišai, saugomai ir mylimai. Žinoti, kad Dievas yra čia dėl manęs ir stebina, ir taip atsiskleidžia Dievo santykis į mane. Santykis, kurio gilumą išmatuoja išbandymai. Dievas grynina mūsų tarpusavio santykius, kalbėdamas per kasdienes detales, atrodytų, smulkmenas. Šalia Dievo viskas įgauna prasmę, ir aš pajuntu savo vertę. Per Dievą.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Ieškau Dievo pėdsakų savo kelyje. Jeigu būsiu atidi, pastebėsiu nepaaiškinamų netikėtumų, malonių sutapimų, o kartais be priežasties užlieja gerumo banga, lyg primindama, kad Dievas yra šalia. Aš kviečiu Dievą lydėti mano kelyje, kad pasiekčiau tikslą, kurį Jis yra man numatęs. Einu nesustodama ir nesustodama ieškau Dievo. Tai yra dalis mano žemiškojo gyvenimo. Ieškoti to kelio, kuriame stovi Dievas. Jeigu aš parodysiu bent menkutę dalį geros valios, Dievas netruks pasitikti mano kelyje.

Stiprindama savo tikėjimą maldomis ir žvilgsnio pakėlimu į Dievą, dažnu Jo prisiminimu, nepasiduodama pagundoms, Dievą laikydama pirmoje vietoje, aš pakviesiu Dievą prieiti arti mano širdies, įrašysiu į jos planus Jo vardą, kad galėčiau žengti savo pasirinktu keliu drąsiai ir su pasitikėjimu. Žengti keliu, kurį man parinko Dievas ir kurį Pats pasirinko. Dievas nusižemino, ateidamas į šį pasaulį, kad galėtų stovėti kiekvieno iš mūsų kelyje. Vis tikėdamasis, kad ir aš pasirinksiu Jo kelią. Dievas ilgisi manęs, kai nuklystų, todėl aš, bandydama suprasti Dievo sielvartą, einu Jo pėdomis ir vis Jam kartoju, kad nuo Dievo meilės niekur nepabėgsiu.