2022 04 24

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

„Dieve, gelbėk mūsų Ukrainą!“ V. Zelenskio malda šv. Velykų dieną

Volodymyras Zelenskis Kyjivo Sofijos katedroje. Ukrainos prezidentūros jutubo kanalo nuotrauka

Ukrainos žmonėms šv. Velykos – kitokios nei anksčiau. Prisikėlimo varpų gausmą šiame krašte gožia karo verksmai ir sprogimai. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis guodžia savo tautą, kad išauš diena, kai okupanto artilerijos garsus pakeis ukrainiečių pergalės fejerverkai. Ir meldžia Viešpaties, kad toji diena kuo greičiau ateitų.

Prezidentas vaizdo kreipimesi kalba iš Kyjivo Sofijos (Šventosios Išminties) ortodoksų katedros, prie Orantos – besimeldžiančios Dievo Motinos. Šešių metrų aukščio XI a. sukurta mozaika, dar vadinama „Nesunaikinama siena“, arba „Nepajudinama siena“, yra vienas didžiausių sakralinių Ukrainos simbolių. Legenda pasakoja, kad, kol Dievo Motino laikys ištiesusi rankas virš Kyjivo, tol miestas stovės nesunaikintas.

***

Didūs didžios Ukrainos žmonės!

Šiandien – didi iškilmė. Ir aš esu didžioje vietoje. Didžiojoje Sofijos katedroje. Katedroje, įkurtoje prieš tūkstantį metų, šventojo mūšio lauke, kuriame Kijevo Rusios-Ukrainos kariuomenė nugalėjo pečenegus. Katedroje, kurios nesugriovė nei Ordos invazija, nei nacių okupacija, kuri atsilaikė nepaisant visko!

Šiandien mes visi tikime nauja Ukrainos pergale. Ir visi esame įsitikinę, kad mūsų nesunaikins jokia orda ar blogis.

Išgyvename tamsius laikus. Šią šviesią dieną aš ir dauguma mūsų, nors ir nesame pasipuošę šviesiais drabužiais, grumiamės už šviesią idėją. Šviesos pusėje. Mūsų pusėje – tiesa, žmonės, Viešpats ir dangaus aukštybių šviesa. Žmonijos užtarėjos – Dievo Motinos Orantos – globa. Ji yra virš manęs. Ji yra virš mūsų visų.

Dievo Motinos – Orantos – mozaika Kyjivo Sofijos katedroje. Wikipedia.org nuotrauka

Nepajudinama Kristaus Bažnyčios kolona, nepralaužiama pagrindinės tvirtovės – Kyjivo – siena, nepalaužiama Valstybės Siena. Kol yra Oranta, tol yra Sofija, ir Kijevas stovi su ja, visa Ukraina laikosi su jomis!

Virš Orantos parašyti psalmės žodžiai: „Dievas yra mieste, jis nebus sunaikintas, –rytui auštant, Dievas ateis jam į pagalbą.“ [Ps 46, 6] Šią Didžiąją dieną visi tikime, kad mūsų aušra artėja.

Oranta lotyniškai reiškia „toji, kuris meldžiasi“. Pastaruosius du mėnesius meldėmės visi. Kristaus Prisikėlimo, simbolizuojančio didžiąją gyvybės pergalę prieš mirtį, metu kiekvienas iš mūsų prašome Viešpaties vieno dalyko. Ir dangui tariame tuos pačius žodžius. Didžios ir vieningos maldos žodžius.

Didis ir Vienintelis Dieve! Gelbėk mūsų Ukrainą!

Saugok tuos, kurie saugo mus! Dangau, saugok tuos, kurie gina gimtąją žemę. Stiprink valią tų, kurie gina mus nuo nelaisvės. Gelbėk tuos, kurie gelbsti Ukrainą. Tai mūsų kariuomenė, krašto apsauga, pasieniečiai, mūsų teritorinė gynyba, žvalgyba. Šie ir visi kiti mūsų šviesos kariai.

Padėk tiems, kurie jiems padeda. Tai savanoriai ir visi žmonės, kuriems rūpi. Iš Ukrainos ir viso pasaulio. Suteik stiprybės visiems, kurie atiduoda visas savo jėgas. Tegul kiekvienas, kuris ieško, visada randa. Tegul kiekvienas, kuris yra kelyje, visada jį įveikia. Ir tegul kiekvienas, kuris daro viską, kad išgelbėtų Ukrainą, niekada nepraranda tikėjimo, kad viskas įmanoma.

Gelbėk gyvybes tų, kurie gelbsti kitų gyvybes. Tai visi mūsų medikai. Mūsų ugniagesiai, gelbėtojai, narai. Tegul gyvybės pergalė būna ne tik šių švenčių simbolis. Tegul gyvybė kasdien laimi kovą prieš mirtį.

Rūpinkis mūsų motinomis. Suteik ištvermės toms, kurios laukia sūnaus ar dukros iš karo. Suteik ištvermės toms, kurios, deja, fronte neteko savo vaikų. Padėk įveikti nepakeliamą skausmą toms, kurios neteko savo vaikų taikiuose miestuose ir kaimuose, kur Rusija atnešė mirtį.

Suteik sveikatos visoms mūsų motinoms ir visoms mūsų močiutėms dar daugeliui metų. Kad matytų savo artimuosius. Kad matytų taiką ir pergalę. Kad matytų teisingumą. Ir laimingą senatvę, kurią iš jų bando atimti okupantai. Užuot mezgusios šalikus ir megztinius savo anūkams, šiandien jos audžia maskuojamuosius tinklus. Tad padovanok joms daug ramaus gyvenimo metų.

Ir mūsų tėvams. Ir mūsų seneliams. Kurie kadaise pasakojo savo anūkams apie karą, o šiandien juos į karą jau siunčia. Mūsų tėvai ir seneliai sukūrė šią šalį. Šiandien jie mato, kaip ji naikinama. Tegul jie mato, kaip mūsų šalis bus išlaisvinta ir atstatyta. Ir suteik mums jėgų tai padaryti.

Rūpinkis visais mūsų vaikais. Suteik kiekvienam berniukui ir kiekvienai mergaitei laimingą jaunystę, brandą ir senatvę, kuri leistų bent šiek tiek atsikratyti prisiminimų apie baisią karo vaikystę. Atsikratyti prisiminimų apie nevaikiškus, baisius žaidimus, kuriuos jie buvo priversti žaisti. Apie slėpynes, bet rūsyje, nuo bombų. Apie bėgimą, bet nuo šūvių. Apie keliones, bet dėl prarastų namų, apie bėgimą nuo karo.

Veronikos, kuri su šeima pabėgo iš bombarduojamo Charkivo, maldos kampelis. Nuno Veigos / EPA-EFE nuotrauka

Gelbėk visus ukrainiečius! Mes nieko nepuolėme, tad suteik mums apsaugą. Mes niekada nenaikinome kitų tautų, tad neleisk niekam mūsų naikinti. Mes neužgrobėme svetimų žemių, tad neleisk niekam užgrobti mūsų.

Gelbėk Ukrainą! Jos dešinįjį ir kairįjį krantus – tuo metu, kai esame žiauriai mušami tiek į dešinįjį, tiek į kairįjį skruostą. Pasibaigus žiemai, pavasaris mūsų neaplankė. Į mūsų namus įsibrovė žiaurus šaltis. Auštant mums atnešė neperžvelgiamą tamsą.

Tikime, Dieve, kad savo Teisme jų nepamirši. Visų tų, kurie pamiršo visus Tavo įsakymus.

Tu nepamirši Bučos, Irpinės, Borodiankos, Hostomelio. Visų tų, kurie patyrė žiaurius nusikaltimus. Suteik jiems ir visam mūsų kraštui žmogišką laimę.

Tu nepamirši Černihivo, Mikolajivo, Chersono, Sumų, Charkivo, Išumo, Kramatorsko ir Volnovachos, Popasnos. Visus kitų miestų ir kaimų, kurie girdi baisius sprogimus. Leisk jiems – ir mums visiems – išgirsti pergalės fejerverkus.

Subombarduoto Mariupolio dramos teatro fragmentas. Jame slėpėsi šimtai civilių, tarp kurių daug vaikų. Prie teatro buvo milžiniškas užrašas „vaikai“, kurio rusų armija nepaisė. EPA nuotrauka

Nepamirški Mariupolio ir jo didvyriškų gynėjų. Galima sugriauti sienas, bet negalima sunaikinti pamatų, ant kurių stovi dvasia. Mūsų karių dvasia. Visos šalies dvasia.

Mes matome siaubingas karo scenas. Leisk mums pamatyti laimingą taikos paveikslą.

Mes išgyvename labai sunkius išbandymus. Leisk mums pasiekti teisingą šio kelio pabaigą – laimingo gyvenimo ir Ukrainos klestėjimo pradžią!

Mūsų širdys pilnos nuožmaus įniršio. Mūsų sielos kupinos nuožmios neapykantos okupantams ir viskam, ką jie padarė. Neleisk įniršiui sunaikinti mūsų iš vidaus. Paversk šį įniršį mūsų išoriniais laimėjimais. Paversk jį gėrio jėga, kuri nugalėtų blogio jėgas.

Gelbėk mus nuo nesantaikos ir susiskaldymo. Neleisk mums prarasti vienybės.

Stiprink mūsų valią ir dvasią. Neleisk mums prarasti save. Neleisk mums prarasti laisvės troškimo. Neleisk mums prarasti teisingos kovos ryžto. Neleisk mums prarasti pergalės vilties ir orumo, taigi ir laisvės. O kartu ir Ukrainos. O kartu ir tikėjimo.

Brangūs ukrainiečiai!

Pernai dėl pandemijos Velykas šventėme namuose. Šiemet Kristaus Prisikėlimą taip pat švenčiame ne taip, kaip anksčiau. Dėl kito viruso. Dėl maro, vadinamo karu.

Ir praėjusių metų, ir dabartinę grėsmę vienija viena – niekas negali nugalėti Ukrainos.

Didžioji šiandienos iškilmė mums suteikia didžiulę viltį ir nepalaužiamą tikėjimą, kad šviesa nugalės tamsą, gėris nugalės blogį, gyvybė nugalės mirtį, todėl Ukraina tikrai nugalės!

O per Šv. Velykas Dievo prašome didžios malonės, kad išsipildytų mūsų didi svajonė – kad išauštų dar viena didi diena, kai į Ukrainą ateis didi taika. O kartu su ja – amžina santaika ir gerovė.

Tikėdamas ir įsitikinęs tuo – sveikinu jus visus Šv. Velykų proga.

Rūpinkitės savimi. Rūpinkitės savo artimaisiais. Rūpinkitės Ukraina!

Kristus prisikėlė!

Iš tiesų prisikėlė.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien