Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Dievo gailestingumo sąvokos. Emet – Dievo ištikimybė (tęsinys)

Sąvoka hesed (gerumas, gailestingumas) dažnai eina kartu su emet. Dviejų žodžių junginiui apibūdinti, kaip, pavyzdžiui, „gailestingumas ir tiesa“ (hebr. hesed ve’ emet), egzegetai vartoja techninį terminą hendiadys (gr. „vienas dvejais“ „vienas dviejuose“). Tai stiliaus priemonė, kai du žodžiai skirtingi, bet drauge susieti jungtuku ir vienas kitą papildo, išreikšdami vieną sąvoką. Ši formulė labai dažna psalmėse: „Ištikima meilė ir tiesa susitiks“ (Ps 85, 11); „Bet tu, Viešpatie, esi gailestingas ir malonus, visad geras ir ištikimas“ (Ps 86, 15); „Viešpatie, kaip gera skelbti kas rytą tavo ištikimą meilę, tavo ištikimybę kas naktį“ (Ps 92, 3); „Gerumas ir tiesa eina pirma tavo veido“ (Ps 89, 15) ir t. t.

Galime sakyti, jog tiesa yra tvirtas ir stabilus pamatas, kuriuo remiasi gailestingumas. Arba tiesa yra ta gera, vaisinga žemė, iš kurios dygsta tikėjimo, gailestingumo ir meilės daigai. Nesant vieno, nėra ir kito.

Jau minėjau, jog psalmininkas, norėdamas sustiprinti ir praturtinti gailestingumo sąvoką, dažnai vartoja paralelizmą, kuris išplečia ir praturtina pagrindinį terminą. Pavyzdžiui, du žodžiai „gailestingumas ir tiesa“ kaip leitmotyvas pasikartoja 89 psalmėje: „Giedosiu, Viešpatie, apie tavo gerumo darbus amžinai, savo burna apsakysiu visoms kartoms tavo ištikimybę“ (Ps 89, 2–3); „Juk išpažįstu, kad tavo ištikima meilė yra amžina; tvirta kaip dangaus skliautas – tavo ištikimybė“ (Ps 89, 3); „Savo gerumo jam neatšauksiu, savo ištikimybės nesulaužysiu“ (Ps 89, 34); „Kurgi, Viešpatie, tavo senoji meilė, kuria prisiekei Dovydui būdamas ištikimas?“ (Ps 89, 50) ir t. t.

Vulgatoje šv. Jeronimas išsaugo misericordia ir veritas sąvokas, o lietuvių kalboje hesed verčiama labai įvairiai: gerumas, ištikima meilė, sena meilė, o emet – ištikimybė, tiesa. A. Rubšys sąmoningai vengia vartoti gailestingumo ir tiesos sąvokas, nes mes jas suprantame ne iš biblinio, bet lietuviško regėjimo kampo.

Evgenios Levin nuotrauka

Taigi tiesa (emet), kaip tai, kas tvirta, patikima ir išlieka, hebrajų kalboje įgauna ištikimybės prasmę. Tikras yra tas, kuris ištikimas, tas, kuriuo galima pasitikėti, tai yra Dievas. Todėl hebrajų kalboje emet santykyje su hesed ima reikšti absoliučią Dievo ištikimybę. Dievas lieka ištikimas nepriklausomai nuo žmogaus, tautos ar žmonijos geros ar blogos valios ir elgsenos. Tėviška Dievo meilė lieka ištikima net ir tada, kai žmogus ar tauta atmeta jo meilę, sulaužo Sandorą, nusigręžia nuo jo. Kad ir kas atsitiktų, sako Viešpats, „manoji meilė niekada nuo tavęs nesitrauks“ (Iz 54, 10). Gal todėl Dievas nepaliauja kvietęs tautą ar asmeniškai žmogų gręžtis, sugrįžti, gailėtis. „Kaip aš gyvas, – sako Viešpats, – nenoriu, kad nedorėlis mirtų, bet noriu, kad nedorėlis sugrįžtų iš savo kelio ir gyventų. Sugrįžkite, sugrįžkite iš savo nedorų kelių, kad nemirtumėte!“ (Ez 33, 11). Mes turime vėl gręžtis į Dievą, sugrįžti pas jį, kad Dievas galėtų mus vėl apglėbti savo gailestinga meile. Taigi Dievas trokšta mums dovanoti gyvenimą, būties pilnatvę.

Dievo ištikimybė savo neištikimai tautai (plg. Rd 4, 3. 6) galiausiai yra Dievo ištikimybė sau pačiam. Pranašas Ezekielis taip sako: „Izraelio namai, tai darysiu ne dėl jūsų, bet dėl savo šventojo vardo“ (Ez 36, 22; plg. Ps 25, 10; 40, 11 ir t. t.). Todėl Izraelis, nors ir sulaužė Sandorą su Dievu, turi neprarasti vilties, nes Dievas žvelgia ne į jo nuodėmes, bet atsiliepia dėl savo ištikimos meilės. Dievo ištikimybė yra nekintanti, pastovi: „Jeigu esate neištikimi, jis lieka ištikimas, nes savęs jis negali išsiginti“ (2 Tim 2, 13).

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Dievas kaip tas tėvas, kuris laukia sugrįžtančio savo sūnaus palaidūno, savo išrinktosios tautos, kad galėtų ją apvilkti nauju drabužiu, tai yra vėl sugrąžinti jai malonės būseną, užmauti žiedą ant rankos, tai yra atnaujinti meilės ir ištikimybės Sandorą. 25 psalmėje skaitome: „Visi Viešpaties takai yra ištikima meilė ir tiesa visiems, kurie laikosi jo Sandoros ir paklūsta jo įsakams“ (Ps 25, 10). O Pakartoto Įstatymo knyga sako: „Žinok, kad Viešpats, tavo Dievas, yra ištikimas Dievas, kuris laikosi Sandoros ir yra gailestingas jį mylintiems bei jo įsakymus vykdantiems“ (Įst 7, 9). Jonas Apreiškimo knygoje taip kalba apie Jėzaus ištikimybę: „Tai skelbia Amen, ištikimasis ir tikrasis Liudytojas“ (Apr 3, 14).

Apibendrindami galime tvirtinti, kad Dievo gailestingumas nėra atsakas į žmogaus gerus darbus ar nuopelnus. Jis eina pirma visų mūsų nuopelnų ar darbų. Gailestinga Dievo meilė imasi iniciatyvos. Ji pasilenkia prie suklupusio, išvargusio, praradusio viltį žmogaus ar tautos. Galime sakyti, kad hesed santykyje su emet yra tėviška Dievo meilė, nuolat ištikimai besirūpinanti savo vaikais.