Dievo tarnaitė Marija Rusteikaitė – steigėja ir Pasaulio tautų teisuolė

Marija Rusteikaitė gimė 1892 m. sausio 2 d. Kybartų dvare, Kurtuvėnų valsčiuje. Iš gausios šeimos – 4 berniukų ir 5 mergaičių – ji buvo trečioji. Mokėsi Šiaulių progimnazijoje. Kurį laiką mokytojavo Petrapilio progimnazijoje, Kražiuose. Lankė Lesgafto kursus Petrapilyje, Šaniavskio liaudies universitetą Maskvoje. Buvo įgijusi medikės ir farmacininkės specialybę. Šioji patirtis jai vėliau labai pravertė. Jaunystėje buvo susižadėjusi. Rengėsi vestuvėms.

Tačiau Dievo Apvaizdos planai buvo kitokie: žuvus sužadėtiniui, ji ryžtasi didžiajai misijai. Jaučia, kad Dievas ją kviečia vargšų, ligonių globai. 1927 m. Marija Rusteikaitė įsitraukia į Panevėžyje įkurtą Šv. Vincento Pauliečio draugiją. Visus vargšus ir jiems tarnaujančius kunigas Jurgis Tilvytis MIC buvo pavedęs Dievo Apvaizdos globai. Tai galima laikyti šiandien veikiančios Dievo apvaizdos seserų kongregacijos pradžia.

Per trejus metus susibūrė gražus būrelis 30 pasauliečių netekėjusių tretininkių, troškusių pagelbėti artimui. M. Rusteikaitė parašė būsimos kongregacijos įstatus, juos 1930 m. patvirtino vysk. Kazimieras Paltarokas.

Pagrindinė seserų gyvenimo kryptis, kaip rašoma Statute, „būti gelbstinčios ir išganingos Dievo meilės įrankiu“. Sesuo Marija Rusteikaitė stengėsi kiekviename žmoguje matyti Kristų. To siekė ir kitos seserys.

Misija plėtėsi. Seserys darbavosi keturiose Panevėžio Dievo Apvaizdos prieglaudose: Molainių g. 18, Ramygalos g. 108, Varnaičių g. 4a ir Margių g. 3. Jų karitatyvinis darbas buvo glaudžiai susijęs ir su šviečiamąja veikla: šalia senelių prieglaudų buvo našlaičių namai (Ramygalos g. 108 – II vaikų darželis; Varnaičių g. 4a – mergaičių bendrabutis; Molainių g. 18 – berniukų bendrabutis; Tiškevičiaus a. 7 – vaikų prieglauda). Čia buvo rūpinamasi ne vien jų materialiniu gyvenimu, bet ir įvairiapusiu ugdymu. Buvo dirbama ir Kelmės rajone, Vaiguvoje, kur 30 seserų įsikūrė 1937 m.

Svarbu paminėti, kad pati sesuo M. Rusteikaitė gyveno kartu su globojamais vaikais, vargšais, ligoniais. Jų gydymui bei slaugai pravertė dar Rusijoje įgytos žinios. Seserys tarnavo visiems. Neskirstė žmonių pagal tautybę ar visuomeninę padėtį. Sunkiausiais okupacijų metais globojo žydų tautybės žmones.

Visai Lietuvos katalikiškajai bendruomenei sunkūs išbandymų laikai prasidėjo Lietuvą okupavus sovietams. Sesers M. Rusteikaitės šeima netrukus patyrė sovietinių represijų dalią. Kaune sovietų buvo nužudytas M. Rusteikaitės pusbrolis, buvęs Kauno miesto burmistras, vidaus reikalų ministras Steponas Rusteika, Panevėžio kalėjime sušaudytas brolis teisininkas, bibliofilas, Kultūros paveldo tarybos narys Zigmas Rusteika, artimieji ištremti į Sibirą.

M. Rusteikaitei grėsė areštas. Pavojuje atsidūrė kongregacija. Panaikintos seserų sukurtos prieglaudos. Sesuo M. Rusteikaitė turėjo persikelti į Vilnių. Tačiau net ir sunkiausiomis aplinkybėmis ji pasitikėjo Dievo Apvaizda. Svarbu pabrėžti, kad jos užsakymu buvo seserų koplyčiai nutapytas paveikslas „Švenčiausioji Trejybė virš Vilniaus katedros“, kad Dieviškoji Apvaizda saugotų ir gintų visą lietuvių tautą nuo priespaudos.

2017 m. Panevėžyje atidengta pirmoji paminklinė lenta Lietuvoje Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos steigėjai, visuomenininkei, medikei, pedagogei Marijai Rusteikaitei. Lzb.lt nuotrauka

Vilniuje M. Rusteikaitę globojo žydų šeimos. Juk kitados ji išgelbėjo net penkiolika žydų tautybės žmonių. Būdama Vilniuje, M. Rusteikaitė sielojosi dėl bendruomenės, kentėjo būdama toli nuo seserų, kurios Evangeliją skelbė kantriai ir tyliai, tiesiog pogrindžio sąlygomis dirbdamos pačius kukliausius darbus, gyvendamos slaptą vienuolinį gyvenimą, padėdamos Bažnyčiai vargoninkavimu, puošyba, katecheze ir jaunimo ugdymu, procesijų rengimu, rekolekcijų organizavimu.

Pasikeitusios sąlygos paveikė sesers Marijos sveikatą: vieną 1949 m. sekmadienį, einant iš bažnyčios, ją ištiko insultas.

Sesuo Marija Rusteikaitė mirė 1949 m. gruodžio 14 d. Palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse. 2011 m. buvo pradėta sesers Marijos Rusteikaitės beatifikacijos byla.

1992 m. rugsėjo 22 d. M. Rusteikaitė po mirties apdovanota Žūstančiųjų Gelbėjimo kryžiumi. Dekretą pasirašė Vytautas Landsbergis. 1996 m. Izraelyje atminimo lentoje iškaltas Pasaulio teisuolės Marijos Rusteikaitės vardas, po mirties ji apdovanota medaliu.

Malda užtariant Dievo tarnaitei Marijai Rusteikaitei

Švč. Trejybe, dėkojame Tau už motiną 

Mariją Rusteikaitę, kuri, matydama didžiulę

vargšų šeimą, išgyveno pašaukimą būdama

Tavo gelbstinčios meilės įrankiu. Dėkojame

už jos pasitikėjimą Tavo Apvaizda, už viltį ir

mylinčią širdį vaikams, jaunimui ir šeimoms,

nepaisant jų įsitikinimų ir tautybės. Jos

gyvenimas, aukojantis Dievui ir artimui,

mus įkvepia ir skatina gyventi meile ir šiandien.

Švč. Trejybe, Marijai Rusteikaitei užtariant

Suteik mums malonę, kad taptume džiaugsmingais

Tavo gailestingos meilės liudytojais. Amen.

Parengta pagal „Magnificat“ (2017 m. Nr. 9) ir Angelorum.lt.