2022 05 11

Kostas Kajėnas

Martynas Stankevičius

bernardinai.lt

Skaitymo ir žiūrėjimo laikas:

18 min.

Dingusi Lietuvos istorija. Alytaus štetlas

Alytus. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Antrasis pasaulinis karas ne tik perbraižė Europos žemėlapį, bet ir sunaikino iki jo buvusią gyvybingą žydų bendruomenę. Ši tragedija neaplenkė ir mūsų krašto. Ne vieną šimtmetį klestėjusi žydų kultūra ir aktyvus visuomeninis gyvenimas dramatiškai nutrūko 1941-aisiais.

Po fizinio bandymo susidoroti su žydų tauta sekė dvasiškai žlugdanti sovietinė okupacija, kurios metu negailestingai naikinta viskas, kas išliko. Štetlais vadintuose miesteliuose gyvavusią savitą kultūrą mena daug kur išlikusios, bet pirminę paskirtį (dažnai ir išvaizdą) praradusios sinagogos, atminimo lentos, kapinės, kuklūs prie gatvės išsirikiavę nameliai, kuriuose anuomet veikė parduotuvėlės, arbatinės, siuvyklos, fotoateljė, žydų amatininkų cechai ar žydams priklausę bankai. 

Žydiška Lietuvos praeitis – vis dar mažai pažįstama, tačiau vis labiau traukianti atrasti. Dar praėjusio amžiaus pradžioje daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių ženklią dalį gyventojų sudarė žydai. Antrasis pasaulinis karas ir Holokaustas sunaikino lietuviškus štetlus, tačiau apie buvusį gyvenimą juose liudija išlikę žydų kultūros pėdsakai.

Alytus. Alytaus kraštotyros muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka
Alytus. Alytaus kraštotyros muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka
Alytus. Alytaus kraštotyros muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka
Alytus. Alytaus kraštotyros muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka
Alytus. Alytaus kraštotyros muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka
Alytus. Alytaus kraštotyros muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka
Alytaus kraštotyros muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka
Alytaus kraštotyros muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka
Alytaus kraštotyros muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka
Alytus. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Alytus. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Alytus. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Alytus. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Alytus. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Alytus. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Alytus. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Alytus. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Alytus. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Alytus. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Alytus. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Alytus. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Šiame pasakojimų cikle skaitytojus ir žiūrovus kviečiame pasivaikščioti po senuosius štetlus ‒ miestus bei miestelius, kuriuose iki Holokausto gyveno gausios, aktyvios ir novatoriškos žydų bendruomenės. Šių štetlų pagrindinės aikštės ir centrinės gatvės, jose stovintys namai ar išlikę atminties ženklai šiandien mums primena apie persipinančią Lietuvos žydų ir vietos lietuvių, lenkų, rusų bei kitų tautinių grupių kasdienybę XIX a. pab.–XX a. pr.

Žydų kultūros paveldas Lietuvoje per pastaruosius metus išgyveno savotišką renesansą – daugybė senųjų pastatų buvo restauruoti ir pritaikyti kultūrinėms erdvėms, atsivėrė ir litvakų kultūrą įprasminantys memorialai. Kviečiame ir jus naujai atrasti tokį artimą, bet iki šiol mažai pažintą vietos žydų paveldą. 

Pirmoji mūsų stotelė Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Kai kurių istorikų nuomone, pirmieji žydai Alytuje galėjo apsigyventi dar XV a. Tačiau tai patvirtinančių faktų kol kas nerasta. Kartu su istoriku ir Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininku Vilmantu Dunderiu pristatome turtingą išlikusį Alytaus miesto žydų kultūros paveldo palikimą.

Už pagalbą rengiant pasakojimą dėkojame Alytaus kraštotyros muziejui. 

Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien