Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 07 06

Kostas Kajėnas

Martynas Stankevičius

bernardinai.lt

Skaitymo ir žiūrėjimo laikas:

14 min.

Dingusi Lietuvos istorija. Biržų štetlas

Biržų memorialas Holokausto aukoms atminti. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Žydų bendruomenė Biržų kunigaikštystėje įsikūrė XVI a. pabaigoje, kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno valdymo metais.

Žydų gyventojai savo namus statėsi aplink turgaus aikštę arba į aikštę vedančiose gatvėse, tarp krikščionių miestiečių namų. Pagrindiniai verslai buvo prekyba, amatai: alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba iš dvaro nuomojamose karčemose bei muitinių administravimas. Turtingesnieji užsiėmė pinigų skolinimu. Biržų žydai buvo nepakeičiami didikams Radviloms reikšmingose dvaro kasdienybės srityse: medžioklėje ir arklių ūkyje. 

XVII a. viduryje–XVIII a. pabaigoje Biržai buvo Pasvalio, Saločių, Pumpėnų ir Pakruojo žydų bendruomenes jungiantis centras. 1765 m. Biržų žydų bendruomenę sudarė 1040 žydų tautybės asmenų. XIX a. pabaigoje joje buvo jau per du tūkstančius asmenų – 57 proc. miesto gyventojų. Šiuo laikotarpiu žydai daugiausia vertėsi prekyba indais, mediena, taip pat mažmenine prekyba, amatais. 

Gausi ir aktyvi žydų bendruomenė Biržuose gyveno ir tarpukariu. Žydai vertėsi prekyba ir amatais, teikė medicinos, teisės, fotografijos paslaugas. Šiuo laikotarpiu Biržų žydų bendruomenė telkėsi dabartinėse Karaimų, J. Basanavičiaus, S. Dagilio, Žemaitės, Vilniaus ir Kęstučio gatvėse, aplink dabartinę J. Janonio aikštę ir jos prieigose.

Anuomet mieste veikė Žydų liaudies bankas, trys žydų sporto klubai, sionistų organizacija „Mizrachi“, kelios sinagogos, gydymo įstaiga, našlaičių namai, prieglauda vargšams ir kitos organizacijos, reikšmingai prisidėjusios ne tik prie žydų, bet ir kitatikių, gyvenančių Biržuose, patogesnio gyvenimo. Mieste veikė ne viena žydų mokykla, vaikų darželis ir ješiva.

Biržuose, kaip ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, Antrojo pasaulinio karo metais, vykdant nacistinę Hitlerio politiką, buvo sunaikinta visa žydų bendruomenė. Išsigelbėti pavyko tik prieš karą pasitraukusioms šeimoms ir dar keliems bendruomenės atstovams, priglaustiems lietuvių šeimų. 

1941 m. liepos mėnesį Biržų žydai buvo prievarta iškeldinti iš namų ir suvaryti į getą aplink sinagogą bei žydų religinę mokyklą. 1941 m. rugpjūčio 8 d. prasidėjo masinis žydų naikinimas. Pakamponių miške buvo žiauriai nužudyta per du tūkstančius žydų tautybės biržiečių, kurių dauguma – vaikai. 

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka

Žydų kultūros paveldas mieste 

XIX a. Biržuose buvo net šešios sinagogos, viena jų – chasidų. Iki mūsų dienų išliko senoji akmens ir plytų mūrų vienaaukštė sinagoga ant Apaščios upės kranto. Šioje sinagogoje veikė ir ješiva (religinė mokykla) – ją įkūrė B. Movši ir A. L. Beršteinas.

Šalia senosios sinagogos Žemaitės ir Karaimų gatvių kampe 1930 m. pagal architekto M. Lurjė projektą pastatyta chasidų sinagoga (Karaimų g. 15). 

Sinagoga buvo statoma ant toje pačioje vietoje buvusios medinės sinagogos pamatų. Naujoji sinagoga buvo statoma neoklasicizmo stiliumi, pirmojo aukšto langų arkos buvo pusapvalės ir vizualiai didino fasado tūrį. Didelės dvivėrės durys nišoje ir virš jų įrengtas langas taip pat optiškai didino pastatą. Deja, nė vienoje sinagogoje vidaus interjero detalių ar bent jų fragmentų neišliko. 

Šalia išlikusių sinagogų pastatų yra dar du žydų bendruomenei svarbūs objektai: pirtis ir žydų senelių prieglauda. Ant Apaščios upės kranto pastatyta pirtis buvo naudojama ne tik higienos tikslams, bet ir įvairioms judėjų religinėms apeigoms atlikti. Tam buvo skirta atskira ritualinė pirtis – mikva. Biržuose pirtį valdė Gendlerių šeima, žinoma, kad iki 1924 m. pirtisi priklausė Šliomai Gendleriui, vėliau Meisėjui Gendleriui. Išlikęs buvusios pirties pastatas taip pat perstatytas, neišlaikęs savo pirminio vaizdo. 

Žydams įprasta rūpintis nelaimių ištiktais savo bendruomenės nariais. Todėl Biržuose taip pat veikė kelios labdaros organizacijos, šelpusios ligonius, senelius, būsto netekusiuosius, vargšus. Iki šių dienų išliko žydų senelių prieglaudos pastatas (Karaimų g. 13). Ant pastato frontono matyti senas užrašas lietuvių ir jidiš kalbomis – Žydų senelių prieglauda. 

Senosios žydų kapinės

XVII a. pabaigoje, didėjant Biržų žydų bendruomenei, atsirado kapinių poreikis. Senosios Biržų žydų ir karaimų kapinės tradiciškai buvo įkurtos toliau nuo miesto, už vandens telkinio – Apaščios upės, šalia Širvėnos ežero. Deja, senųjų palaidojimų kapinėse neišliko. Šiuo metu kapinėse suskaičiuojama daugiau nei 1600 stelų (antkapinių paminklų), datuojamų XIX–XX a. 

Šiose kapinėse galima surasti garsaus chasidų rabino Lintupo (Pinchas HaKohen Lintup), vieno žinomiausių tarpukario fotografų Borucho Michelsono kapus. Taip pat kapinėse yra pagerbti čia 1941 m. nacistinės Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti apie 30 Biržų miesto gyventojų žydų ir lietuvių, tarp kurių ir pirmosios Holokausto aukos Biržuose – gydytojas Abraomas Zalmanas Levinas ir rabinas Jehuda Leiba Bernšteinas. 

Tai vienos didžiausių ir išsamiausiai ištyrinėtų kapinių Lietuvoje. Antkapiai užfiksuoti, sudaryti kapinių planai, antkapių užrašai išversti iš hebrajų kalbos. 

Holokausto aukų memorialas

Po Antrojo pasaulinio karo 1955 m. Biržų žydų bendruomenės masinio sunaikinimo vietoje buvo pastatytas paminklas, žymintis tragedijos vietą, su politizuotu įrašu, skelbiančiu, kad čia palaidoti tarybiniai piliečiai, sušaudyti hitlerinių fašistų, bet neįvardijantis, jog nužudyti buvo žydų tautybės žmonės. 

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, paminklinė lenta buvo pakeista, atsirado įrašas: „Šioje vietoje hitleriniai budeliai ir talkininkai nužudė apie 2400 žydų – vyrų, moterų, vaikų, ir apie devynias dešimtis lietuvių.“

2019 m. birželio 16 d. Biržų žydų – Holokausto aukų – atminimui atidengtas memorialas su žinomais aukų vardais ir pavardėmis. Memoriale įamžinta daugiau nei penki šimtai aukų vardų, nežinomos aukos pagerbtos Dovydo žvaigždės simboliu.

Tais pat metais buvusio Biržų žydų geto teritorijoje, šalia Apaščios upės, atidarytas skveras, skirtas įamžinti Biržų rajono gyventojų, kurie mirties akivaizdoje neprarado drąsos ir gelbėjo žydus nuo vienos baisiausių XX a. tragedijų – Holokausto, vardus. Skvere medžius gelbėtojų palikuoniai sodino prieš Biržų r. Pakamponių miške atidengiant atnaujintą memorialą Holokausto aukoms atminti.

Žydų kapinės Biržuose. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Žydų kapinės Biržuose. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Žydų kapinės Biržuose. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Žydų kapinės Biržuose. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Biržų memorialas Holokausto aukoms atminti. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Biržų memorialas Holokausto aukoms atminti. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Biržų memorialas Holokausto aukoms atminti. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Buvusi sinagoga Biržuose. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Buvęs žydų paveldas Biržuose. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Buvęs žydų paveldas Biržuose. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Buvęs žydų paveldas Biržuose. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka

Parengta pagal istoriko, Biržų r. savivaldybės paveldosaugininko Daliaus Mikelionio pasakojimą. 

Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.