2020 05 28

Kristina Tamelytė

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Dingusio Vilniaus galerijos: Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčia

Šiandieniame Vilniuje Arklių gatve keliaudami Turgaus halės link ir žvelgdami į dešinę galite pamatyti rašytojai Lazdynų Pelėdai skirtą paminklą. Dar XIX a. šio paminklo ir viso skvero vietoje stovėjo Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčia. 

Idėja pastatyti šią bažnyčią kilo tuometiniam LDK pakancleriui Steponui Pacui (1587–1640). Steponas Pacas taip pat fundavo Šv. Teresės bažnyčią Vilniuje ir pirmąją Vilkaviškio bažnyčią.

Tiek bažnyčia, tiek greta turėjęs būti vienuolynas turėjo priklausyti basosioms karmelitėms. Ši vienuolija – 1562 m. Aviloje, Ispanijoje, įkurta moteriška reformuoto karmelitų ordino atšaka. Į Vilnių pirmosios vienuolės atvyko XVII a. pradžioje iš Lenkijos. Stepono Paco finansuojama Šv. Teresės bažnyčios statyba vyko panašiu metu: ją buvo nuspręsta pavadinti Šv. Teresės Avilietės – basųjų karmeličių tradicijos pradininkės – vardu. 

S. Kalinauskas. Vilniaus Šv. Juozapo arba Basokų bažnyčia. 1877 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejaus eksponatas.
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Vilniaus šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčia. J. Bałzukievič paveikslas. Wikipedia.org nuotrauka

1638 m. tarp Visų Šventųjų ir Arklių gatvių pradėjo augti Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčios mūrai, greta buvo išpirkti keli namai: buvo galvojama juos skirti moterų vienuolynui. 

1655 m. Vilniaus miestas buvo užpultas rusų. Per įsiveržimą sostinė apiplėšta, daugelis gyventojų nužudyti arba buvo priversti bėgti. Ištuštėjusį ir nualintą miestą toliau kankino badas, gaisrai, įvairios epidemijos. Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčios statybos nebuvo tęsiamos, o galiausiai Vilnių paliko ir vienuolės, turėjusios rūpintis ir bažnyčia, ir kurti vienuolyną. Galiausiai bažnyčia pabaigta 1692 m. Nuo statytų pradžios jau buvo praėję beveik pusė amžiaus. 

XIX a. Vilniaus fotografo Józefo Czechowicziaus (1818–1888) nuotraukose galima pamatyti, kaip atrodė Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčios išorė, o taip pat ir bažnyčios sunaikinimo procesą. Bažnyčia fotografuojant žymiam Vilniaus vaizdų metraštininkui jau nebeveikė, buvo apleista. Po 1863–1864 m. sukilimo prieš carinę valdžią represijos skaudžiai smogė religiniam sukilusio krašto gyvenimui. 1865 m. vasarį prie Šv. Juozapo bažnyčios veikęs basųjų karmeličių vienuolynas buvo uždarytas.

Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčios griuvėsiai. Józef Czechowicz / Lietuvos nacionalinio muziejaus fotografija.

Tušti maldos namai dabartiniame Lazdynų Pelėdos skvere stovėjo daugiau nei dešimt metų. Galiausiai buvo nuspręsta juos visiškai nugriauti. Šventyklos ardymo darbai pradėti 1876 m. ir tęsėsi kelerius metus. 

Nugriautos bažnyčios vietoje suformuota akmenimis grįsta turgaus aikštė, miestiečių praminta Basokų aikšte. Toks pavadinimas buvo savotiškas priminimas apie kadaise čia šeimininkavusias basąsias karmelites. Prekyvietė Basokų aikštėje veikė iki pat XX a. pradžios. 1906 m. turgus iškeltas. Miestui priklausantys prekybos nameliai išdalinti kitoms prekyvietėms – iš buvusių 100 kioskų 40 perkelta į Lukiškes, dalis – į turgaus aikštę priešais miesto skerdyklą (dabar Panerių gatvė), o netinkami sudeginti

Buvo nuspręsta buvusią turgavietę paversti žaliuoju skveru: prisodinta daugybė medelių. Iki pat šių dienų Lazdynų Pelėdos skveras – viena žaliausių sostinės vietų.

1995 m. skvere buvo pastatytas Daliutės Onos Matulaitės kurtas bronzinis paminklas „Seserys“. Jis vaizduoja dvi Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu parašinėjusių lietuvių rašytojų, seserų Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės (1867–1926 m.) ir Marijos Ivanauskaitės-Lastauskienės (1872–1957) figūras. 2011 m. skvero prieigose atidengtas paminklas ukrainiečių poetui, rašytojui Tarasui Ševčenkai (1814–1861) siekiant įamžinti jo Vilniuje praleistus metus.