Disputas „Kiek Rytų yra Lietuvoje?“

Disputą moderuos istorikas dr. Liudas Jovaiša, jis vyks parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kontekste.

Geografinė Lietuvos padėtis lėmė sudėtingą krašto istorinę raidą ir civilizacinius iššūkius. Viena vertus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plėtra į dabartines Baltarusijos bei Ukrainos žemes, gyvenamas rusėnų ortodoksų, sąlygojo savotišką vidinį krašto „rytietiškumą“. Po Lietuvos krikšto diduomenėje sugyveno tiek katalikišką krikštą priėmusios, tiek iš rusėniškų valstybės teritorijų kilusios ortodoksiškos elito giminės.

Unikali ir Vytauto Didžiojo į mūsų kraštus atgabentų totorių padėtis Lietuvos istorijoje. Daugiakultūrinę ir polikonfesinę valstybės tapatybę lėmė buvimas ant tikros ar įsivaizduojamos civilizacijų ribos. Daugiausia dėl XVI a. I pusės karų su Maskva 1569 m. buvo sudaryta Liublino unija. Ji savo ruožtu reiškė didesnį kultūrinį bei politinį suartėjimą su Lenkijos Karalyste ir tolydžio didėjantį elito madų bei mentaliteto „vakarėjimą“.

Kovos su osmanais bei Sobieskio pergalė prie Vienos dar labiau sustiprino Abiejų Tautų Respublikos, kaip paskutinio krikščionybės forposto, mitą. Nepaisant to, didžioji bajoriškos politinės tautos dalis išliko ištikima sarmatizmo idealams bei juos materialiai įkūnijančiam kontušiniam kostiumui (šis savo ruožtu, manoma, susiformavo Persijos teritorijose). Tad ką gi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje galėjo reikšti ir dabartinėje Lietuvoje reiškia „Rytų“ sąvoka? Kur ir kaip ji lokalizuojama? Kiek „Rytų“ Lietuvoje buvo anksčiau ir dabar?

Disputo tikslas – įrodyti, jog būtent viena ar kita – krikščioniška ar nekrikščioniška – istoriškai buvusi, bet ir dabartyje besireiškianti ar numanoma Rytų įtaka padarė didesnę įtaką Lietuvai, lietuvio mentalitetui ir jo kasdienybei. Dalyviai pristatys šias Rytų sampratas, atsakys į moderatoriaus, oponento, auditorijos klausimus ir pateiks baigiamąsias išvadas.

Tikimės, kad disputas prisidės prie gilesnio savosios tapatybės ir „Rytų“ diskurso pažinimo.

Tiesioginę renginio transliaciją kviečiame žiūrėti muziejaus feisbuko paskyroje. 17 val. vyks nemokama ekskursiją po parodą.

Daugiau informacijos ir registracija į ekskursiją: tel. (8 5) 269 7803, [email protected]

Bažnytinio paveldo muziejaus informacija