Dokumentinių apybraižų cikle „Restauratoriai“ – nematyta kultūros paveldo restauratorių darbo pusė

Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakys ir unikalias restauratorių bei eksponatų istorijas papasakos dokumentinių apybraižų ciklas apie kultūros paveldą išsaugančius žmones.

Anot dokumentinių apybraižų ciklo režisierės Eglės Marijos Želvytės, turinio ir komunikacijos koordinatorės Dalios Smagurauskaitės ir prodiuserės Daivos Bilinskienės, ciklas skirtas ne tik įvairių sričių kultūros ir paveldosaugos profesionalams, bet visiems ir smalsiems žmonėms, kokybiško kultūrinio turinio ieškantiems TV žiūrovams. Ciklo kūrėjos pabrėžia, kad labai svarbi auditorijos grupė – vyresniųjų klasių moksleiviai, studentai, jaunimas, t. y. šiuolaikinių medijų vartotojai, ieškantys kokybiško ir unikalaus turinio – jie ciklą galės žiūrėti patogiu laiku LRT mediatekoje.

„Mes dažniausiai matome jau restauruotus eksponatus ir net neįsivaizduojame, koks didžiulis darbas už to slypi. Dažnai restauravimą įsivaizduojame tik kaip daikto atnaujinimą – kad užtenka retušuoti, susiūti, suklijuoti. Tačiau didžiausia ir svarbiausia restauravimo darbų dalis yra visiškai nematoma. Kitaip tariant, restauratoriai ilgai ir sunkiai dirba tam, kad jų darbo rezultato niekas nepastebėtų. Todėl norėjau užfiksuoti nematomus procesus, o dar svarbiau – parodyti tuos ypatingus restauratoriaus profesiją pasirinkusius žmones“, – pasakoja dokumentinių apybraižų ciklo „Restauratoriai“ režisierė E. M. Želvytė.

Prie ciklo komandos prisijungusi rašytoja ir žurnalistė D. Smagurauskaitė sako, kad pirmą kartą su kultūros restauratoriais Prano Gudyno restauravimo centre susitiko dar 2018 metais ir be galo susižavėjo šių žmonių atsidavimu darbui, jų multidisciplininiais gebėjimais ir vertybėmis: „Restauravimo centro vadovė dr. Jūratė Senvaitienė ir jos kolegos mane priėmė tarsi šeimos narį ir praskleidė tuomet dar nepažintą, tačiau stebuklingą restauratorių pasaulį. Gavau tiek daug istorijų ir gerų emocijų, kad norėjau papasakoti daug daugiau – po kelerių metų sukūriau straipsnių ciklą, kuriam Lietuvos kultūros taryba skyrė stipendiją. Na o dabar labai džiaugiuosi, kad restauratorių istorijos persikelia ir į televiziją.“

Jai antrina ciklo prodiuserė D. Bilinskienė: „Šis ciklas man, kaip prodiuserei, ypatingas – pirmą kartą P. Gudyno restauravimo centre lankiausi prieš dvidešimt metų, pas draugę restauratorę Audronę Petroševičiūtę, todėl sugrįžti dabar į atnaujintas, modernias patalpas, pritaikytas sudėtingiausiems eksponatams restauruoti, buvo ypatinga patirtis. Be to, tai didžiausias mano prodiusuojamas projektas, pristatantis tokią siaurą, specifinę, tačiau labai svarbią temą – restauravimą. Džiaugiuosi galėdama prisidėti prie to, kad unikalios profesijos atstovai būtų įtraukiančiai ir išsamiai pristatyti visuomenei.“

Kiekviena „Restauratorių“ ciklo laida glaustai ir įtraukiančiai pristatys visą nesuvaidintą eksponato restauravimo kelią, atskleis jo istoriją ir intriguojančių ar unikalių detalių – kai kurių ciklo laidų filmavimas užtruko kelis mėnesius ar net ilgiau nei pusę metų. Kartu pusvalandžio trukmės laidoje apie savo profesiją, santykį su restauruojamais objektais ir kylančias dilemas papasakos patys restauratoriai. Dokumentinis ciklas išsiskirs ne tik įtraukiais pasakojimais, bet ir estetika bei vizualumu.

Dokumentinių apybraižų teminis spektras – itin įvairus. Žiūrovai turės galimybę susipažinti su tekstilės, keramikos, senųjų leidinių, freskų, archeologinių radinių ar net vargonų restauratoriais (pastarųjų Lietuvoje – vos keli). Ciklo herojai bandys atsakyti į klausimus, kas paskatino rinktis profesiją, su kokiais iššūkiais kasdien susiduria, koks jų santykis su restauruojamais objektais ir kuri restauravimo proceso dalis jiems teikia didžiausią džiaugsmą ir pasitenkinimą.

Rengiant ciklą pakalbinta per dešimt restauratorių, bendradarbiauta su restauravimo ekspertais, aplankyta ne viena unikali vieta, apžiūrėta ir nufilmuota dešimtys eksponatų, nesuskaičiuojamas skaičius valandų praleistas stebint ir fiksuojant restauravimo procesą.

Pirmoje „Restauratorių“ ciklo dalyje, kuri bus rodoma vasario 11 d. (šeštadienį) 14.30 val., žiūrovai galės susipažinti su tekstilės paveldo restauravimu. Tekstilės paveldas – labai įvairus, o kartu ir vienas iš dažniausiai bei greičiausiai nykstančių. Gobelenai, kilimai, liturginiai ir etnografiniai drabužiai, vėduoklės, kepuraitės, biseriu siuvinėtos piniginės ir daugybė kitų objektų yra nuolat veikiami ir ardomi temperatūros ir drėgmės svyravimų, užterštos aplinkos, net šviesos. Todėl bene svarbiausia tekstilės restauratoriaus užduotis – eksponatą konservuoti ir tokiu būdu jį išsaugoti. Kaip tai padaryti, atskleidžia trys tekstilės restauratorės.

Restauratorė ekspertė Audronė Petroševičiūtė pasakoja apie ypatingą dekoratyvinį audinį – auksu siuvinėtą šilką, skirtą Prūsijos karalienės Luizės suknelei. Aukščiausios kategorijos restauratorė Virginija Žigelienė – apie septynias dailininko Dionizo Barausko sukurtas lėles Kauno valstybiniam lėlių teatro spektakliui „Neišmanėlis Ansas“. Aukščiausios kategorijos restauratorė Elena Jazbutienė – Valdovų rūmų muziejui skirtą gobeleną „Odisėjo atsisveikinimas su žmona“.

Dokumentinis ciklas bus rodomas nuo vasario 11 d. šeštadieniais 14.30 val. per „LRT Plius“.

Režisierė – Eglė Marija Želvytė, turinio ir komunikacijos koordinatorė – Dalia Smagurauskaitė, prodiuserė – Daiva Bilinskienė (Studija TViP).

Projekto partneris – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Prano Gudyno restauravimo centras.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, LRT.

Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“.