Dovydas prie Dnipro ir Miuncheno saugumo konferencijos išvados

„Tačiau šis Dovydo ryžtas buvo pademonstruotas ne tik prie Dnipro, bet ir prie kitų upių. Šprė ir Seina, Temzė ir Potomakas, Vysla ir Tibras – mes visi, visas laisvas pasaulis dabar esame Dovydas. Dovydas yra kiekvienas, kuris jaučia, kad nėra kitos alternatyvos kaip tik nugalėti Galijotą, atėjusį sunaikinti mūsų gyvenimą. Būti Dovydu reiškia kovoti. Ir mes kovojame. Būti Dovydu reiškia turėti laidynę, kuri leistų nugalėti. Mes kol kas neturime galingos Dovydo laidynės iš Izraelio. Bet tikiu, kad tik laikinai. Dabar norėčiau padėkoti už visą stiprią paramą ir galingus ginklus“, – savo kalbos pradžioje teigė V. Zelenskis.

Miuncheno saugumo konferenciją apžvelgiantys ekspertai akcentuoja – šiųmečiame renginyje dominavo būtent karo Ukrainoje klausimai.

NPR.com apžvalgininkė Esme Nicholson keturiais punktais apibendrina svarbiausius Miuncheno saugumo konferencijos, dažnai vadinamos tiesiog saugumo politikos Davosu, kur susiburia valstybių vadovai, kariuomenių generolai, žvalgybos vadai ir aukščiausio rango diplomatai bei analitikai, rezultatus.

Rusijos veiksmai – nusikaltimai žmoniškumui

Pirma, anot jos, svarbu atkreipti dėmesį, kad Vašingtonas Rusijos veiksmus Ukrainoje atvirai įvardija kaip nusikaltimus žmoniškumui. JAV viceprezidentės Kamalos Harris teigimu, tokią išvadą po atlikto tyrimo padarė Valstybės departamentas. JAV vyriausybė jau formaliai nustatė, kad Rusijos kariai Ukrainoje vykdo karo nusikaltimus. Dabar, anot E. Nicholson, žengtas dar vienas žingsnis pirmyn ir Rusijos veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai žmoniškumui.

K. Harris akcentavo, jog privalu siekti teisingumo, o nusikaltėliai turi būti patraukti atsakomybėn. JAV viceprezidentė vardijo, kad Rusijos kariai specialiai taikosi į civilius gyventojus, yra įrodymų apie „paplitusius ir sistemingus moterų prievartavimus“, kankinimus, egzekucijas, mušimus, deportacijas, įskaitant ir vaikus, kurie, anot K. Harris, yra brutaliai atskiriami nuo tėvų. JAV viceprezidentė savo kalboje minėjo, jog nedera nusukti akių nuo tokių Jungtinių Tautų užfiksuotų dalykų, pavyzdžiui, kaip Rusijos kario įvykdytas ketverių metų mergaitės seksualinis užpuolimas.

Kitas apžvalgininkas, Center for New American Security vadovas ir buvęs senatoriaus Johno McCaino užsienio politikos patarėjas Richardas Fontaine‘as, pažymi, kad JAV į šiųmetę konferenciją delegavo itin stiprią komandą, kurioje buvo ir jau minėta JAV viceprezidentė bei valstybės sekretorius, CŽA vadovas, beveik 50 Atstovų rūmų ir Senato narių, įskaitant ir daugumos lyderį Chucką Schumerį, mažumos lyderį Mitchą McConellą, buvusią Atstovų rūmų pirmininkę Nanci Pelosi.

Kinija kalba apie taiką, bet savo sąlygomis

Antroji E. Nicholson išvada skelbia, kad Kinija tvirtina siekianti taikos Ukrainoje, tačiau to nori savo sąlygomis. Žurnalistė pažymi, jog Kinijos diplomatijos vadovas Wangas Yi savo kalboje daugiausia laiko taip pat skyrė Ukrainos temai ir joje išreiškė „gilų susirūpinimą ilgalaikiais šio karo padariniais“. Jis taip pat perspėjo apie pavojų sugrįžti prie Šaltojo karo laikų mentaliteto.

„Wangas, kuris po konferencijos vyksta į Maskvą, paragino pradėti taikos derybas ir tvirtino, kad kai kurios jėgos neturi jokio intereso užbaigti karą, nes turi „didesnių strateginių tikslų nei Ukraina“. Jis nedetalizavo, ką turėjo omenyje, tačiau jo teiginiai dera su Rusijos tvirtinimu, jog NATO nenori pradėti taikos derybų“, – teigia E. Nicholson. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad Wangas taip pat išsakė ir perspėjimą Maskvai pakartodamas Xi Jinpingo žodžius, smerkiančius kiekvieną, kas drįsta žarstytis branduoliniais grasinimais.

Kinijos diplomatijos galva, anot NPR.com žurnalistės, pabrėžė, jog Pekino didžiausias prioritetas yra taika Ukrainoje ir kitur pasaulyje, taip pat pagarba nepriklausomų valstybių suverenumui. „Be to, jis pasisakė prieš tarptautinės bendruomenės kišimąsi į Taivano reikalus. Wangas teigė, kad taikos išlaikymas abipus Taivano sąsiaurio reiškia priešinimąsi Taivano nepriklausomybės siekiančioms jėgoms“, – rašo E. Nicholson.

Jos teigimu, JAV toliau nerimauja dėl galimos Pekino invazijos į Taivaną, taip pat Kinijos santykių su Rusija, o paties Vašingtono santykiai su Pekinu dar labiau suprastėjo po įtariamo Kinijos šnipinėjimo baliono numušimo. Paskutinę konferencijos dieną JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas susitiko su Wangu Yi. JAV valstybės departamentas savo pranešime vėliau teigė, kad per pirmą aukšto rango susitikimą po Kinijos šnipinėjimo baliono numušimo A. Blinkenas perspėjo Kiniją dėl materialinės paramos Rusijai ar pagalbos Maskvai siekiant apeiti įvestas sankcijas.

Europa kalba apie ginklus Ukrainai

Trečia NPR.com žurnalistės pateikiama išvada po Miuncheno saugumo konferencijos skelbia apie Europos įsipareigojimą tiekti daugiau ginkluotės Ukrainai. „Wangas Yi kalbėjo apie taiką Ukrainoje neišplėtodamas, kaip ją pasiekti ar ką taika regione turėtų reikšti, o Europos lyderiai įsipareigojo daugiau investuoti į ginklus“, – rašo E. Nicholson. Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen teigė, jog valstybės narės privalo darbuotis drauge su gynybos pramone tam, kad padidintų Ukrainai reikalingos amunicijos gamybą. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad šiuo metu Ukraina amuniciją sunaudoja greičiau, nei Europos valstybės gali ją tiekti. 

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas savo ruožtu ragino sąjungininkus nedelsti siunčiant Ukrainai kovinius tankus. Per klausimų ir atsakymų sesiją, kaip rašo E. Nicholson, O. Scholzas pastebėjo, kad dabar yra ironiška situacija, kai būtent jis kitas partneres ragina nedelsti siųsti „Leopard“ tankus, nors dar visai neseniai spaudimą patyrė pats Vokietijos kancleris.

Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas taip pat ragino didinti Europos ir NATO karines išlaidas ir konstatavo, kad 2 proc. BVP turėtų būti tik minimalus NATO narių tikslas, o siekiamybė būtų didesnė. Tiesa, Vokietija pati per kelerius ateinančius metus dar nepasieks 2 proc. tikslo, nepaisant O. Scholzo papildomai kariuomenei skirtų 100 mlrd. eurų. Tiesa, pabrėžia apžvalgininkė, konferencijos metu Vokietijos kancleris liko nebylus klausimams dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai. Jis teigė, kad Vokietijos parama Kyjivui yra tvirta, tačiau perspėjo nepriiminėti skubotų sprendimų ir taip nedidinti eskalacijos pavojaus.

Karo nusikaltėliams vietos prie bendro stalo neatsirado

Galiausiai ketvirtuoju punktu E. Nicholson įvardija, kad šie metai buvo pirmieji nuo pat dešimto praėjusio amžiaus dešimtmečio, kai Rusija nesulaukė kvietimo į konferenciją. Tačiau į ją kvietimus gavo tokie Kremliaus kritikai kaip Michailas Chodorkovskis, Garis Kasparovas, įkalinto opozicionieriaus Aleksejaus Navalno žmona Julija. Kvietimo į konferenciją nesulaukė ir Irano režimo atstovai, brutaliai numalšinę kilusius protestus.

Miuncheno saugumo konferencija, pabrėžia E. Nicholson, yra žinoma kaip erdvė dialogui net tarp priešininkų, tačiau konferencijos vadovas Christophas Heusgenas pareiškė nenorįs, kad renginys tarnautų kaip podiumas Rusijos propagandai. Nors ir pasigirsta kritikos balsų, teigiančių, jog konferencija tampa bendraminčių klubu, tačiau pats Ch. Heusgenas akcentuoja, kad brėžia liniją, anapus kurios atsiduria kvietimo nenusipelnantys karo nusikaltėliai.

Ch. Heusgenas, anksčiau dirbęs kanclerės Angelos Merkel vyriausiuoju užsienio politikos patarėju, interviu pripažino, kad po praėjusių metų konferencijos buvo įtikintas, jog Rusija nesirengia vykdyti invazijos į Ukrainą. Po keturių dienų invazija prasidėjo.

Senatoriaus J. McCaino pergalė

Savo ruožtu jau minėtas apžvalgininkas R. Fontaine‘as, pateikdamas šių metų Miuncheno saugumo konferencijos apžvalgą, teigė, kad ji ženklina šviesaus atminimo senatoriaus Johno McCaino pergalę. 

Prieš šešerius metus paskutinį kartą Miunchene dalyvavęs politikas, anot R. Fontaine‘o, visada akcentuodavo Rusijoje vykstančias represijas ir Maskvos agresiją prieš kitas valstybes. „Jis ragino pasaulį nenuleisti akių nuo Ukrainos. Jis pasisakė už tvirtą transatlantinį solidarumą bendrų pavojų akivaizdoje, nes konkurencija ir konfliktas nėra praeities dalykai. Jis pabrėžė, kad Vakarai yra susaistyti bendrų interesų ir vertybių, kad galia yra svarbi, o transatlantiniai partneriai privalo būti stiprūs ir aktyvūs, o ne silpni ir užsidarę savyje. Demokratiją, pabrėžė jis, verta puoselėti ir saugoti mūsų šalyse ir užsienyje“, – savo buvusio viršininko mintis apibendrino R. Fontaine‘as.

Jo teigimu, anksčiau tokios J. McCaino kalbos būdavo priimamos su nepasitenkinimu, kone su nepritarimu. „Europos lyderiai argumentuodavo, kad Europa turi vidinių problemų, todėl turi apriboti užsienio aktyvizmą ir gynybos išlaidas. Globaliame pasaulyje iššūkių akivaizdoje esą reikia vadovautis ekonomine tarpusavio priklausomybe, o ne atgrasymo logika. Baksnoti į Rusijos prasižengimus yra nediplomatiška ir niekuo nepadeda, nes neturime jokio kito pasirinkimo, kaip tik gyventi su Maskva. Nepaisant visų rožinių kalbų apie transatlantines vertybes, galbūt Europa ir Amerika galiausiai nebuvo jau tokios panašios“, – apie ankstesnes konferencijas rašo analitikas.

Tačiau, anot jo, Rusijos invazija į Ukrainą pradėjo naują strateginę erą, o nauja realybė persunkė kiekvieną šių metų konferencijos kalbą. Emmanuelis Macronas pasmerkė Rusiją, kuri „pasirinko karą“, ir „Wagner“ grupuotę kaip „neomafijinę Rusijos tarpininkę“. O. Scholzas smerkė imperialistinę Rusijos agresiją ir ragino kitas valstybes siųsti ginklus. Vienas po kito politiniai lyderiai, anot eksperto, akcentavo Vakarų vienybę ir galią, bendrų vertybių telkiančią galią ir imperatyvą aktyviai ginti liberalią tarptautinę tvarką.

Jų kalbos, konstatuoja R. Fontaine‘as, priminė anksčiau sakytas J. McCaino kalbas. J. McCainas kadaise akcentavo, kad dalyvavimas kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje jam svarbus siekiant suteikti gyvybingumo bendram Vakarų moraliniam tikslui ir tikėjimui, jog mūsų vertybės yra kažkas, dėl ko verta kautis. Būtent tokia dvasia, anot eksperto, persmelkė ir šiųmetį renginį.

Pagal NPR.com ir Warontherocks.com parengė Donatas Puslys.