Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Durų beldikai

Durys su beldiku.
Laimos Druknerytės nuotrauka

Laima Druknerytė – fotografė, keliautoja. Antrus metus Ispanijos pietuose esanti Andalūzija yra jos antrieji namai. Šis Pietų Ispanijos regionas garsus įspūdingais gamtos vaizdais, unikalia miestų ir miestelių architektūra, alyvuogių giraitėmis, kaitria saule, mėlynu dangumi, gardžiu maistu, puikiu alyvuogių aliejumi ir šiltais bei draugiškais žmonėmis. Jie L. Druknerytei padeda pažinti šio regiono kultūrą, virtuvę, tradicijas ir papročius. Puslapyje Virgenextra.lt fotografė pasakoja apie atrastą Andalūziją ir apie šio krašto ypač tyrą alyvuogių aliejų.

***

Man patinka senos durys. O jei jos įmantrios ir dekoruotos – tikrai nuguls į fotografijų archyvą. Žaviuosi ne tik senų durų spalva, forma, dydžiu, storiu, bet ir jų dekoro elementais: vyriais, rankenomis, tvirtinimo vinimis, spynomis ir jų išsidėstymu. Pagal durų vyrių ir vinių dekorą filme galiu atspėti, kurioje šalyje ar regione jis filmuotas. Ir tik gyvendama Andalūzijoje nutariau patyrinėti išsamiau dar vieną senų durų elementą – beldiką.

Beldikų istorija

Iki šiol Andalūzijos pastatų duris puošia geležiniai ar bronziniai beldikai. Tačiau tai nėra andalūzų atradimas. Manoma, kad beldikai kilo Senovės Graikijoje. Būtent ten buvo pakabintas ant durų žiedas, kuriuo pasibeldęs svečias pranešdavo apie atvykimą. Vėlesniais laikais, kad beldimas būtų garsesnis, romėnai prie žiedo pridėjo bronzinę plokštę. Beldikas tuomet jau atliko kelias funkcijas – tarnavo pasibeldžiant, kaip rankena ir palengvino durų uždarymą.

Viduramžių ir Renesanso laikais Andalūzijos kalviai pradėjo puošti beldikus įmantriais mitologiniais motyvais, gamtoje sutinkamomis lenktomis formomis. Dažniausiai pasitaikanti forma buvo žiedas, jungtas su žmogaus, liūto, grifo ar chimeros galva.

Privačiuose namuose buvo naudojami neįmantrūs, paprastai graviruoti, plaktuko formos beldikai. Tačiau laikui bėgant jie tapo įmantresni. Imta naudoti heraldinius simbolius ir jų spalvas, dengti auksu, sidabro drožiniais, inkrustuoti brangakmeniais. Kuo svarbesnis pastatas, tuo įmantresnis beldikas jį saugojo. Vėlyvaisiais viduramžiais šis durų elementas tapo toks populiarus, kad jį buvo galima rasti ant kiekvienų durų. Beldikas nusakydavo ir pastato paskirtį: vyninės, vienuolynai ar privatūs namai turėjo skiriamuosius beldikus. Iš čia kilo ir posakis „Koks namas, toks beldikas“, ir frazė „Turėk gerą beldiką“ (reiškiantį įtakingą užnugarį).

Durys su beldiku.
Laimos Druknerytės nuotrauka
Durys su beldiku.
Laimos Druknerytės nuotrauka
Durys su beldiku.
Laimos Druknerytės nuotrauka
Durys su beldiku.
Laimos Druknerytės nuotrauka
Durys su beldiku.
Laimos Druknerytės nuotrauka
Durys su beldiku.
Laimos Druknerytės nuotrauka
Durys su beldiku.
Laimos Druknerytės nuotrauka

Simbolika

Beldikai atliko apsauginę funkciją. Jie reiškė, kad pastatas ar namas saugomas mitinės būtybės ar dievybės. Šunų, gyvačių, žuvų, driežų, mistiškų gyvūnų nuožmių formų beldikai gąsdino ir baidė piktąsias dvasias. Viduramžiais populiariausias buvo liūto galvos beldikas, prie kurios tvirtintas žiedas. Tokia galva, įtvirtinta bažnyčių duryse, reiškė, kad šioje vietoje galima tikėtis prieglobsčio.

Didelę įtaką šiam durų elementui turėjo islamas. Arabų kalboje žodis aldaba („beldikas“) reiškia driežą. Pagal arabų paprotį duryse turėjo būti įrengti du skirtingo skambesio beldikai: dešinėje durų pusėje – falo formos – belstis vyrams ir kairėje durų pusėje – apvalios formos – belstis moterims. Skirtingas beldimo garsas išduodavo, kas stovi už durų ir kas turi išeiti jas atidaryti.

Fatimos ranka

Tiek Andalūzijoje, tiek visoje Viduržemio jūros pakrantėje iki šiol galima rasti rankos formos beldikų. Jie taip pat yra musulmoniškos kilmės ir vadinami Fatimos ranka (Khamsa). Šis simbolis arabų pasaulyje laikomas talismanu, nes manoma, kad apsaugo nuo nelaimių, ypač – nuo blogos akies. Viena legenda byloja, kad Mahometo dukra Fatima, supykusi, kad jos vyras Ali atsivedė antrąją žmona, norėdama numaldyti pykti, įkišo ranką į puodą su verdančiu aliejumi. Nuo tada Fatimos ranka tapo kantrybės ir nuolankumo simboliu.

Tačiau saugančios rankos simbolis randamas ir pas egiptiečius, graikus, kartaginiečius bei romėnus. Musulmonai jį vadina Fatimos, o žydai – Miriam ranka. Kad ir kokia būtų Fatimos rankos kilmė, dabar ji naudojama kaip namų apsaugos amuletas ir byloja namo gyventojų svetingumą. Rankos formos beldikai dažni ne tik Europoje, bet ir Lotynų Amerikoje. Beldiko simbolinė prasmė priklauso nuo to, ką jie vaizduoja – ranką ar kumštį, ant kurio piršto užmautas žiedas ir kurioje durų pusėje jie įrengti.

Durys su beldiku.
Laimos Druknerytės nuotrauka
Durys su beldiku.
Laimos Druknerytės nuotrauka
Durys su beldiku.
Laimos Druknerytės nuotrauka

Šiandien

Prieš atsirandant elektriniams durų skambučiams, Andalūzijoje beldikais paštininkai išsikviesdavo siuntos gavėją. Vienas pabeldimas reiškė – siunta skirta pirmam aukštui, du beldimai – antram aukštui ir t. t. Jei laiptinėje – keli butai, tuomet kviečiamas adresatas buvo patikslinamas keliais papildomais greitesniais smūgiais, kurie atitiko buto numerį.

Nors bijoma, kad šiems įstabiems durų puošybos elementams gresia išnykimas, tačiau Andalūzijoje jie iki šiol labai populiarūs. Nors beldikai ir nebeatlieka savo tiesioginės paskirties, o tik dekoruoja duris – jie suteikia Andalūzijos architektūrai savitą grožį ir stilių.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien