Dviguba įtvirtintų bažnyčių Transilvanijoje paskirtis – ir religinė, ir gynybinė

Nuostabus kraštovaizdis atsiveria iš Viscri – įtvirtintos bažnyčios bokštų. Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka (2018 m.)

Tekstas ir fotografijos perpublikuojami iš „Vilniaus galerijos“

Išgirdus apie bažnyčias-tvirtoves Transilvanijoje (UNESCO sąrašo nr. 596), ne vienam, turinčiam lakesnę vaizduotę, gali kilti šypsena: nuo ko gi saugo šios tvirtovės – gal nuo paties Drakulos, kad negertų tikinčiųjų kraujo? Tačiau paslaptimis persismelkusios Transilvanijos žmonės iš tikrųjų buvo ne mistikos, o praktiškų idėjų mėgėjai. Bažnyčios, statytos ir kaip gynybinės tvirtovės, yra dar vienas to įrodymas.

Ką vokiečiai veikė Rumunijoje?

Transilvanijos saksonai – taip vadinami iš Vokietijos kilę Rumunijos gyventojai, XII a. pradėję kurtis Transilvanijos žemėse. Daugelis iš jų čia atvyko Vengrijos karaliaus kvietimu, o pagrindinis kvietimo motyvas buvo susijęs su Vengrijos karalystės gynyba – reikėjo jėgos, padedančios ginti pietrytinę karalystės sieną nuo pasikartojančių puldinėjimų iš rytų. Kartu buvo pakviestas ir mums puikiai pažįstamas Teutonų ordinas, tačiau dėl pernelyg išaugusios jo įtakos XIII a. ordinas iš žemių išvarytas.

Vis dėlto ordinui nepriklausę kolonistai pasiliko ir nuo XIII iki XVII a. Transilvanijos apylinkėse įkūrė net daugiau kaip šimtą kaimų. Septyni iš jų įtraukti į UNESCO paveldą (nr. 596), taip siekiant išsaugoti autentišką kaimų aplinką ir ryškiausią architektūrinį reiškinį – įtvirtintas bažnyčias. Tokių bažnyčių funkcija buvo ne tik religinė, bet ir gynybinė – įvairiais amžiais siekta apsaugoti kaimus nuo mongolų ar Osmanų imperijos puldinėjimų. Trumpai apžvelkime kelis įdomiausius kaimus ir jų bažnyčias.

Autentiškos interjero detalės žavi vienoje iš didesnių Transilvanijoje esančių įtvirtintų bažnyčių Biertane. UNESCO paveldas. Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka (2018 m.)

Biertanas – viena iš didesnių Transilvanijoje esančių įtvirtintų bažnyčių, UNESCO paveldas. Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka (2018 m.)

Valea Viilor (Wurmloch) – viena iš puikiai išlaikytų Transilvanijoje esančių įtvirtintų bažnyčių, UNESCO paveldas. Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka (2018 m.)

Transilvanijos kraštovaizdis, atsiveriantis iš Biertano bažnyčios. Rumunija, UNESCO paveldas. Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka (2018 m.)

Saschizas

Saschizo kaimo bažnyčia-tvirtovė minima kaip viena intensyviausiai naudotų užuovėjų, siekiant apsisaugoti nuo pasikartojančių užpuolimų. Reikalui esant, čia glausdavosi ne tik kariai, bet ir vietiniai gyventojai. Galbūt todėl šio kaimo bažnyčia išsiskiria savo masyvumu ir unikalia bažnytinių bei tvirtovės elementų sinteze: nors iš išorės pastatas gali pasirodyti tiesiog kaip gynybinis objektas, atidžiau pažvelgus pasimato dailios gotikinės detalės: arkos, atramos, dekoratyviniai akmenys bei plytos, kurie, nepaisant jų estetikos, atlieka ir praktines funkcijas.

Viscri

Nors Viscri kaimelis labiausiai išgarsėjo po to, kai pasklido žinia, kad princas Charlesas čia įsigijo sodybą, istorijos mylėtojai Viscri gali rasti kur kas daugiau. Pirmoji priežastis – autentika, kurios šis kaimelis ir jo bažnyčia išlaikė bene daugiausia: pradedant XII a. romanikos sienomis, baigiant iki detalių atkurta bažnyčios bei kaimelio buitimi, kuri užburia vaikštant ne tik po krašto muziejų, bet ir pačios bažnyčios koridoriais: iki šiandien čia nėra elektros, todėl viskas apšviečiama žvakėmis.

Biertanas

Transilvanijos bokštai negali nesaugoti ir pikantiškų istorijų. Bene daugiausia jų pasakojama apie Biertano kaimo tvirtovės kalėjimo bokštą, kuriame esą būdavo laikomi skirtis nusprendę sutuoktiniai. Užrakinti bokšte jie turėdavo kartu praleisti dvi savaites, o visą tą laiką dalintis vienu įrankių komplektu ir bendru guoliu. Sakoma, kad per 400 metų po šių dviejų savaičių galų gale skirtis išdrįso tik viena pora.

Šis kalėjimo bokštas – ne vienintelis. Biertano bažnyčią juosia ir kelios juostos 11 metrų aukščio sienų, sujungtų su kitais bokštais, koridoriais bei galingais vartais. Viduje – didžiausias Transilvanijoje medinis altorius ir šulinys, kuriuo, esant apsupčiai, naudodavosi bažnyčioje besiglaudę žmonės. Pasakojimo įžangoje minėtą praktiškumą iliustruoja ir dar vienas įrenginys – unikalios durys, kurios vienu metu valdo net 15 sklendžių. 1900-aisiais šis mechanizmas pristatytas ir parodoje „World Expo“.

Tai – tik keli dėmesio verti kaimeliai iš daugelio. Nemažai jų net nėra įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą, tačiau vis dar yra ypatingi dėl savo paveldo, kurį sukūrė Transilvanijos saksonai, šiose žemėse gyvenę net iki Antrojo pasaulinio karo. Nors po karo daugelis jų ir persikraustė į Vokietiją, nemaža bendruomenė gyvuoja ir rūpinasi UNESCO kaimų paveldu ir šiandien.