„Džiaugsmynas“ – L. S. Černiauskaitės knyga ne vien apie džiaugsmą 

Pavadinimas „Džiaugsmynas“ vieną žiemos rytą rašytojos išgirstas iš bundančio sūnelio lūpų. Atsimerkęs ir juokdamasis jis ištarė: „Džiaugsmynas!“ Žodį autorė užsirašė – ir jis suteikė rašomai knygai atmosferą. 

Džiaugsmynas – kaip raidynas, pilnas džiaugsmo raidžių, kaip psalmynas, dienynas, kaip dienų knyga. Žinoma, tai nereiškia, kad ši knyga vien apie džiaugsmą, pavadinimas veikiau nurodo gyvenimo poziciją, gal net užsispyrimą džiaugtis, kad ir kas nutiktų. Džiaugtis, nepaisant visų gyvenimo sunkumų, ir užkrėsti džiaugsmu savo skaitytoją. Džiaugsmo mums trūksta, bet ne paviršutiniško, ne vaizduotės padirginimo, bet gilaus, iš egzistencijos pamatų kylančio džiaugsmo. Toks džiaugsmas, pasak autorės, ir yra žmogaus gyvenimo tikslas.

„Džiaugsmyną“ sudaro 22 grynojo įkvėpimo tekstai, parašyti 2014–2021 m. Vilniuje ir Gaidės kaime, kur autorė su šeima leidžia vasaras. Atsiradę ne suplanavus, ne todėl, kad reikia, o todėl, kad patys liejosi. Ir sukomponuoti ne chronologine tvarka, o pagal temas. 

Juose autorė taupiai, žaismingai ir įžvalgiai dalija savo kasdienybę, per jos smulkmenas apmąstydama egzistencinius dalykus. Kasdienybė kupina visko: buities, netikėtų susitikimų, šeimos santykių, motinystės krizių, nerimo ir prasmės ieškojimo, akimirkų, kai būtis, ūmai atsivėrusi per smulkmeną, trūkteli į apmąstymus ir maldą. 

Laura Sintija Černiauskaitė – prozininkė, dramaturgė, vienuolikos knygų autorė, šešių literatūros premijų laureatė (tarp jų – ES literatūros premija už romaną „Kvėpavimas į marmurą“, Berlyno teatro festivalio pjesių mugės pirmasis prizas už pjesę „Liučė čiuožia”). Jos kūriniai versti į pagrindines Europos kalbas, o pjesės statytos Lietuvoje, kitose Europos šalyse ir JAV.  

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos informacija