Epochos pabaiga: mirė karalienė Elžbieta II

Apie tai, jog medikai susirūpinę karalienės sveikata, Bakingamo rūmai netikėtai pranešė šiandien popietę. Neilgai trukus į Balmoralo pilį Škotijoje, kurioje pastaruoju metu karalienė praleisdavo daug laiko, pradėjo vykti jos artimieji ir giminaičiai. Lyjant smarkiam lietui prie pilies ėmė rinktis žurnalistai bei sveikatos linkėję karalienės gerbėjai. Savo palaikymą socialiniuose tinkluose taip pat išreiškė užsienio šalių lyderiai.

Milžiniška įtaka ir svarba

Filosofas ir diplomatas Vytautas Ališauskas pažymi, kad Elžbieta II buvo britų imperijos nykimo liudytoja, tačiau žlugus imperijai karalienė pasauliui tapo dar svarbesnė negu prieš tai. „Noriu priminti viso labo vieną epizodą: pandemijos pradžioje žmonės įsidėmėjo tik dvi figūras – už pasaulį besimeldžiantį popiežių Pranciškų ir karalienę. Ji, rodos, kreipėsi tik į savo tautą, bet jokio lyderio kalba pasaulyje tuo metu nebuvo taip klausoma kaip karalienės. Tiesą sakant, daugybė Lietuvos žmonių iš jos išgirdo tai, ko negalėjo išgirsti iš savo vadovų. Šiuo atžvilgiu karalienės moralinis vaidmuo aiškiai pasirodė kaip neapsiribojantis vien tik Jungtine Karalyste ar net buvusios tradicinės imperijos ribomis“, – sako V. Ališauskas.

Išskirtinis asmuo

Karalienė Elžbieta II buvo pareigos žmogus, įkūnijęs valstybę. „Prancūzų karalius Liudvikas XIV sakė: „Valstybė – tai aš“, sureikšmindamas savo asmenį, o Elžbieta galėjo drąsiai sakyti, kad valstybė yra ji visiškai kita prasme – pabrėždamas absoliutų atsidavimą valstybei. Savo pareigą ji atliko iki paskutinės minutės, vos prieš kelias dienas atsisveikindama su buvusiu premjeru ir priimdama naujos premjerės prisistatymą“, – pabrėžia buvęs diplomatas.

Karalienė visu savo gyvenimu rodė ne tik besąlygiško atsidavimo valstybei pavyzdį, bet atskleidė ir tautai bei pasauliui itin svarbią žmogiškąją savo pusę. „Ji sugebėjo būti šilta savo britišku sausumu. Ji buvo Jungtinės Karalystės simbolis“, – dalinasi V. Ališauskas.

Monarchas – valdžia iš Dievo

Kol kas galime tik spėlioti, kas Jungtinės Karalystės ir visų mūsų laukia ateityje. Anapilin iškeliavus 70 metų stabilumą ir tvirtumą užtikrinusiai monarchei, karaliumi tampa princas Charlesas. Naujajam Jungtinės Karalystės monarchui Karoliui III bus neabejotinai sunku prilygti Elžbietos II autoritetui ir didybei, mat jos sukurtas įvaizdis taps masteliu vertinti visiems ateities valdovams.

Tačiau Vytautas Ališauskas ragina nepamiršti, kad kiekvienas monarchas tam tikra prasme yra Dievo dovana, jis gauna misiją iš Dievo. „Monarcho užduotis – būti aukščiau žmonių, aukščiau visų mūsų – mažų ir didelių. Visuotinai sutariama, kad karalienė Elžbieta buvo krikščionė, kuri išties įvykdė misiją iš Dievo.“

Popiežiaus užuojauta

Dėl Elžbietos II mirties naujajam karaliui Karoliui III užuojautą pareiškė valstybių lyderiai, taip pat ir popiežius Pranciškus. Savo laiške jis rašo: „Su giliu liūdesiu sužinojęs apie Jos Didenybės karalienės Elžbietos II mirtį, reiškiu nuoširdžią užuojautą Jūsų Didenybei, Karališkosios šeimos nariams, Jungtinės Karalystės ir Tautų Sandraugos žmonėms.

Noriai prisidedu prie visų gedinčių dėl netekties ir meldžiuosi už mirusios karalienės amžiną atilsį bei atiduodu pagarbą jos gyvenimui, per kurį ji nenuilstamai tarnavo Tautos ir Sandraugos gerovei, jos atsidavimo pareigai pavyzdžiui, stipriam tikėjimo Jėzumi Kristumi liudijimui ir tvirtai vilčiai dėl Jo pažadų.

Pavesdamas jos kilnią sielą mūsų dangiškojo Tėvo gailestingajam gerumui, užtikrinu Jūsų Didenybę savo maldomis, kad Visagalis Dievas palaikytų Jus savo neblėstančia malone, kai dabar imsitės aukštų karaliaus pareigų. Jums ir visiems, kurie brangina Jūsų mirusios motinos atminimą, šaukiuosi gausių dieviškų palaiminimų kaip paguodos ir stiprybės Viešpatyje pažado.“

Žmogus, matęs didžiuosius pokyčius

Elžbieta gimė Londone, 1926 metais, tuometinio Jorko kunigaikščio Jurgio VI ir kunigaikštienės Elžbietos šeimoje. Būsimoji monarchė buvo pirmasis vaikas šeimoje. Jos tėvas monarchu tapo 1936 m., sosto atsisakius broliui Edvardui VIII, tokiu būdu Elžbieta netikėtai tapo karaliaus įpėdine.

Mergaitė augo mokydamasi privačiai namuose, o Antrojo pasaulinio karo metais pradėjo eiti visuomenines pareigas, tarnaudama pagalbinėje teritorinėje tarnyboje. 1947 m. lapkritį ji ištekėjo už buvusio Graikijos ir Danijos princo Filipo Mountbatteno, jų santuoka truko 73 metus iki jo mirties 2021 m. balandį. Jie kartu susilaukė keturių vaikų.

1952 m. mirus tėvui, 25-erių Elžbieta tapo septynių nepriklausomų Sandraugos šalių – Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos Respublikos, Pakistano ir Ceilono (šiandieninės Šri Lankos) – karaliene ir Sandraugos vadove.

Elžbieta valdė kaip konstitucinė monarchė per svarbius politinius pokyčius, tokius kaip neramumai Šiaurės Airijoje, decentralizacija Jungtinėje Karalystėje, Afrikos dekolonizacija, Jungtinės Karalystės įstojimas ir pasitraukimas iš Europos Sąjungos. Jos karalysčių skaičius laikui bėgant kito, nes teritorijos įgijo nepriklausomybę, o kai kurios karalystės tapo respublikomis.

Tarp gausybės Elžbietos II vizitų bei susitikimų – ir 2006 m. spalio 16–18 d. įvykęs monarchės apsilankymas Lietuvoje. Jungtinės Karalystės karalienė per savo gyvenimą buvo susitikusi net su penkiais popiežiais – Jonu XXIII, Pauliumi VI, Jonu Pauliumi II, Benediktu XVI ir Pranciškumi.

2015 m. rugsėjo 9 d. karalienė Elžbieta II tapo ilgiausiai valdančia britų monarche.

Būdama Anglikonų Bažnyčios vadove, Elžbieta II visą gyvenimą liudijo gyvą tikėjimą Kristumi ir Jį vadino savo gyvenimo Karaliumi.

Parengė Simonas Baliukonis ir Simonas Bendžius