2023 01 20
Vidutinis skaitymo laikas:
Eseistikos konkursas „Kaip aš noriu pakeisti pasaulį?“

Daugelis šiemet mokyklą baigsiančių abiturientų gimė jau Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Naujoji karta gimė laisvoje ir europietiškoje Lietuvoje, turi savitą požiūrį į pasaulį ir jo problemas.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras kartu su interneto dienraščiu „Bernardinai.lt“ ir leidykla „Tyto alba“ kviečia moksleivius dalyvauti eseistikos konkurse „Kaip aš noriu pakeisti pasaulį?“
Kokia pasaulio problema labiausiai kelia nerimą? Ką reikėtų pakeisti, kad gyvenimas mūsų planetoje būtų geresnis? Kokių savybių ir įgūdžių man reikia, koks norėčiau tapti, kad gebėčiau tobulinti pasaulį?
Kviečiame 10–12 klasių moksleivius pasidalyti savo mintimis.
Esė apimtis – iki 1000 žodžių.
Darbą siųskite el. paštu [email protected]. Laiške nurodykite savo vardą, pavardę, mokyklą ir klasę. Jeigu konkursui rengtis padėjo mokytojas, nurodykite ir jo vardą bei pavardę.
Konkursui atsiųsti darbai be organizatorių sutikimo negali būti viešai skelbiami iki kovo 20 dienos.
Darbų lauksime iki vasario 25 dienos. Konkurso nugalėtojai bus paskelbti kovo 11 dieną Nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje ir interneto dienraštyje „Bernardinai.lt“.
Darbus vertins komisija: komiksų autorė Miglė Anušauskaitė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vyriausiasis tyrėjas Matas Baltrukevičius, interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ laikinoji vyriausioji redaktorė Jurgita Jačėnaitė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vyriausioji tyrėja Ieva Šimanauskaitė ir leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė.
Geriausi darbai nuo kovo 13 dienos bus publikuojami interneto dienraštyje „Bernardinai.lt“.
Konkurso nugalėtojai ir jiems pasirengti padėję mokytojai bus apdovanoti leidyklos „Tyto alba“ ir Nacionalinės bibliotekos įsteigtais prizais.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija
Naujausi

Poetas R. Stankevičius: „Dievas yra begalinis, jis neužima vietos“

Istorikas T. G. Ashas: Vakaruose dar ne visi dekolonizavo savo mąstymą apie Ukrainą

Būsimoji Romuva ir kiti – šiuolaikinių pagonių įvairovė vėlyvojo sovietmečio Lietuvoje

Atkūrimas

Abiejose gyvenimo kelio pusėse

TSPMI gimtadienis. Apie lapes, ežius ir elitą

Kai pora išmoksta suartėti labai giliame lygmenyje, vaikystės skausmas netenka savo geluonies

Gyvenimas Vilniaus kieme

Į amžinybę iškeliavo bažnytinio paveldo puoselėtoja prof. Laima Šinkūnaitė

Jidiš literatūros tyrinėtoja G. Volbikaitė: „Kaunas nėra joks „lietuviškas“ miestas, kaip ilgą laiką buvo bandoma visuotinai įteigti“

Naujas pirmosios A. Mickevičiaus poezijos knygos leidimas: raidė raidėn, ženklas ženklan, su didele pagarba net rašybos klaidoms
