Europinės reikšmės „LKB Kronika“ – UNESCO „Pasaulio atminties“ nacionaliniame registre

Sukako 30 metų, kai 1991-ųjų spalio 7 d. Lietuva įstojo į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją UNESCO. Minint šią sukaktį, Vilniaus universiteto Mažoje auloje vykusiame Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos iškilmingame posėdyje buvo įteikti 9 nauji dokumentinio paveldo objektų liudijimai.

Vienas iš tokių objektų – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ šaltiniai, saugomi Kauno arkivyskupijos muziejuje

UNESCO dėmesys – pirmą kartą

„Nuoširdžiai džiaugiamės galėdami pranešti, kad 2021-09-13 vykusiame Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ posėdyje […] nutarta Jūsų pasiūlytą dokumentinio paveldo objektą – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“– pripažinti regioninės-europinės reikšmės dokumentais ir įrašyti į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“, – sakoma generalinės sekretorės Marijos Drėmaitės ir nacionalinio komiteto pirmininko prof. dr. Rimvydo Laužiko pasirašytoje arkivyskupijos muziejų pasiekusioje telegramoje.

Pirmą kartą per 30 metų UNESCO nacionalinei komisijai prisistačiusi Bažnyčios kultūrinė švietėjiška institucija (projektą inicijavo, kuravo ir paraišką teikė Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio muziejaus vedėja, šių eilučių autorė, Irena Petraitienė) išdėstė „LKB Kronikos“ (1972–1989) leidėjo ir vyr. redaktoriaus kardinolo Sigito Tamkevičiaus asmeniniame archyve saugojamų originalių 108 šaltinių – dokumentinio paveldo objekto – tapatybės duomenis.

„Per 17 metų KGB nesugebėjo likviduoti „Kronikos“ – tai iš tiesų stebuklas žinant, kiek ši represinė mašina turėjo etatinių darbuotojų ir informatorių, – iškilmingame posėdyje dalyvavęs sakė kardinolas. – Šitas stebuklas buvo galimas tik todėl, kad Lietuvoje buvo žmonių, apie kuriuos pasakyčiau tą patį žodį – „stebuklas“. Po tiek tamsos ir prievartos dešimtmečių buvo žmonių, kurie už Dievą ir Tėvynę, tiesą ir gėrį galėjo paaukoti viską.“

Priminęs „Kronikos“ atsiradimo aplinkybes ir siekį ginti tikinčiųjų bei sovietinės santvarkos pavergtų tautiečių teises, Eminencija pažymėjo, jog leidėjams nė minties nebuvo sulaukti kokio nors (tuo labiau, UNESCO) įvertinimo. Greičiau – teismo ir Sibiro lagerio, ką patyrė ir pats pogrindinio religinio leidinio vyr. redaktorius.

Tik Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, pasaulis visai kitoje šviesoje pamatė „LKB Kronikos“ indėlį. Prasminga priminti, jog 1996 m. už aktyvią veiklą ginant tikinčiųjų teises sovietinio režimo metais, Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevčius apdovanotas Georgo von Hertlingo medaliu (įteiktas Regensburgo rotušėje, Vokietija). 1998 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. 1999 m. už veiklą leidžiant ir redaguojant „LKB Kroniką“ bei atgaivinant „Aušrą“, suteiktas VDU garbės daktaro vardas.

2002 m. už heroizmą, parodytą ginant Lietuvos Katalikų Bažnyčią okupacijos metais, už nuopelnus steigiant ir leidžiant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“ įteiktas Šv. Pranciškaus Ksavero medalis (įteiktas Šv. Pranciškaus Ksavero universitete, Cincinatyje, JAV). 2013 m. – Laisvės premijos laureatas.

Visuomenės dėmesiui apdovanojimai išstatyti muziejaus parengtoje „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ ekspozicijoje.

„Kronika“ – reikšminga ne tik Europai?

Ekspertai, paklausti, kas lėmė, kad pagaliau pripažinta paraiškoje pateiktų dokumentų europinė reikšmė, pirmiausia iškėlė „LKB Kronikos“ unikalumą, nes 17 metų  pogrindyje ėjęs išskirtinis periodinis leidinys yra ne tik išsamiausias to laikotarpio žinias susisteminantis istorinis šaltinis, bet ir konkrečiais faktais parodė, koks buvo visuomenės ir Bažnyčios tarpusavio santykis. Be to, gynė ne tik katalikų tikėjimą, bet ir lietuvių kalbos ir tautos teises, kovojo prieš rusifikaciją; visi leidiniai rašyti tik lietuvių kalba, o sovietinės priespaudos metais tai buvo ypač svarbu.

Prof. dr. Arūnas Streikus akcentavo, jog „Kronika“ sustiprino disidentinį ir visuomeninį antisovietinį judėjimą, visuomenei suteikė tikėjimo šaltinį Lietuvos laisvės siekiu. Visam pasauliui parodė, kokiomis sąlygomis SSRS pavergtoje Lietuvoje gyveno tikinčiųjų bendruomenė, su kokiomis kliūtimis susidūrė Romos Katalikų Bažnyčia, kaip SSRS nesilaikė tarptautinių susitarimų dėl žmogaus principinių laisvių ir teisių. Tikinčiųjų bendruomenei „Kronika“ buvo pagrindinis būdas pasauliui  pranešti apie pavergtos šalies tikrąją padėtį, o nūdienai išliko kaip vienas iš nedaugelio originalių istorijos šaltinių apie XX a.  aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečius.

Ekspertų nuomone, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“, niekur analogų neturinčio pogrindžio leidinio, dabar laukia antrasis etapas – įrodyti pasaulinę reikšmę.