2020 12 11

Rasa Baškienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Dėl COVID-19 pandemijos ypač pablogėjo jaunimo, moterų, medikų psichologinė savijauta

EPA nuotrauka

Pasaulinei pandemijai siaučiant jau beveik metus gyvename neįprastomis sąlygomis, kurios, pasak psichologų ir psichiatrų, paliks ryškių pėdsakų visuomenės psichinėje sveikatoje. Lapkričio 27 d. vykusioje 5-ojoje tarptautinėje savižudybės intervencijos metodų konferencijoje tam buvo skirta nemažai dėmesio. Akcentuotas augantis nerimo lygis, depresyvios mintys, kylanti savižudybių kreivė. Tyrimai rodo, kad tai vyksta visame pasaulyje, ypač tarp jaunimo. Pastebėtas didesnis moterų polinkis į savižudybę, tai gali būti paaiškinta smarkiai išaugusiu krūviu šeimoje, rūpinantis vaikais ir pagyvenusiais tėvais. Per karantiną apribojus įvairių paslaugų teikimą, būtent moterys, kurių daugelis dirba šiame sektoriuje, patyrė prastovų ir nedarbo naštą. Taip pat blogėja medikų psichinė sveikata, kuri ir iki pandemijos nebuvo itin gera.

Dr. ODETA GELEŽĖLYTĖ, Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologė, konferencijoje pristatė europinio tyrimo #Manosavijauta duomenis apie lietuvių psichikos sveikatą ir suicidiškumą COVID-19 pandemijos metu, kuriais pasidalino su „Bernardinai.lt“.

Dr. Odeta Geležėlytė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Europos trauminio streso tyrimų asociacija, siekdama išsiaiškinti, kaip Covid-19 pandemija paveikė žmonių psichologinę savijautą, šiuo metu vykdo apklausą 10-yje ES šalių. Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras taip pat dalyvauja šiame tyrime. Kuo svarbus toks tyrimas?

Jau pandemijos pradžioje psichologų mokslininkų bendruomenė labai susirūpino šios krizės poveikiu žmonių psichinei savijautai. Europos trauminių tyrimų asociacija (ESTSS, European Society for Traumatic Stress Studies) 2020 m. pavasarį inicijavo didelį tarptautinį tyrimą, kuriuo norėta išsiaiškinti, kas žmones labiausiai paveikė per pandemiją, kokios to psichologinės pasekmės, kas padeda žmonėms įveikti kylančius sunkumus. Visi šie apibendrinti rezultatai galėtų padėti daug geriau suprasti psichologinės pagalbos poreikius per pandemiją. Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras (VU PTC) aktyviai prisideda prie ESTSS veiklų. Centro vadovas prof. E. Kazlauskas yra ESTSS valdybos narys, o 2020 m. lapkričio pabaigoje buvo išrinktas ir ESTSS prezidentu. Tad Lietuva taip pat turėjo galimybę aktyviai įsitraukti į šį didžiulį tarptautinį tyrimą.

Tyrimas vykdomas 2020 m. birželio–2021 m. vasario mėnesiais, jame jau dalyvavo 12 000 asmenų. Gal galėtumėte pasidalinti pirminiais šio tyrimo rezultatais ir įžvalgomis?

Šiuo metu yra pasibaigęs pirmasis duomenų rinkimo etapas ir pradėtos rezultatų analizės. Pirmame tyrimo etape dalyvavo per 12 000 žmonių iš 10 Europos šalių. Deja, kol kas daugiau apie rezultatus negaliu nieko pasakyti, bet labai tikiuosi, kad greitu metu galėsime jau pasidalinti pirmosiomis analizėmis, palyginimais tarp šalių ir įžvalgomis. Šalys buvo skirtingai paveiktos viruso, jos rinkosi skirtingas priemones apriboti jo plitimą, tad tai tikrai galėjo turėti ir skirtingą poveikį žmonių emocinei savijautai. Taip pat šis tyrimas yra tęstinis, žmonės bus apklausiami du kartus. Lietuvoje jau prasidėjo antrasis duomenų rinkimo etapas, jam pasibaigus taip pat pasidalinsime rezultatais apie žmonių savijautos pokyčius dėl COVID-19 pandemijos.

Kokia psichologinė Lietuvos žmonių savijauta, palyginti su kitų Europos šalių gyventojais? Ar mes panašiai reaguojame į pandemijos sukeltus sunkumus, ar kažkuo ryškiai skiriamės?

Kaip minėjau, Lietuvos ir kitų šalių palyginti dar nespėjome. Tyrimas tikrai didžiulis, tad duomenų tvarkymas ir analizė išties užtrunka. Tačiau mes jau turime rezultatus apie Lietuvą. Galiu trumpai pasidalinti pagrindiniais pastebėjimais iš tyrimo, vykusio šią vasarą. Tyrime Lietuvoje dalyvavo 670 suaugusių žmonių. Mūsų rezultatai atskleidė, kad tyrimo dalyvius paveikė įvairūs su pandemija susiję stresoriai. Net 60 % tyrimo dalyvių Lietuvoje nurodė, kad juos vidutiniškai arba smarkiai paveikė neužtikrintumas dėl pandemijos trukmės ir jos keliamos rizikos. 37 % dalyvavusiųjų paveikė baimė užsikrėsti koronavirusu.

Tačiau žmonės dar labiau nerimauja dėl savo artimųjų. 56 % dalyvių jautėsi gan stipriai paveikti baimės, kad užsikrės jų artimieji, o 49 % dalyvavusiųjų tyrime išgyveno dėl apribotų kontaktų su artimaisiais. Nemaža dalis tyrimo dalyvių pajuto pandemijos poveikį emocinei savijautai: 51 % žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 % – liūdesį, 29 % jautėsi vidutiniškai ar labai vieniši. Taip pat mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad net 46 % apklaustųjų psichinė savijauta yra prasta. Netgi 24,6 % tyrimo dalyvių patiria didelių adaptacijos sunkumų. Tai reiškia, kad žmonės itin daug galvoja apie stresą keliančias situacijas, jaudinasi dėl jų ir tai labai apsunkina jų kasdienybę. Taip pat 31 % šio tyrimo dalyvių patiria depresijos ar nerimo simptomus.

Lapkričio 27 d. konferencijoje teko girdėti, kad tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje per pandemiją pradėjo aukštyn kilti suicidinių minčių kreivė tarp 14 iki 29 metų amžiaus jaunimo. Kaip tai pakomentuotumėte?

Iš tiesų pastebimas pandemijos poveikis jaunimui. Net ir ne krizės metu įvairūs gyvenimo pokyčiai (studijų pradžia, gyvenamosios vietos keitimas, susidūrimas su naujais žmonėmis, buvusių socialinių kontaktų praradimas) jauniems žmonėms yra nemažas iššūkis ir kelia stresą. Visi šie socialiniai procesai itin svarbūs bandant suprasti, kas yra jaunas žmogus ir koks jis nori būti, ką nori bei gali gyvenime veikti. COVID-19 pandemijos metu daug jauniems žmonėms svarbių aspektų buvo dar labiau apribota, apsunkinta. Tai tikrai gali atsiliepti ir emocinei savijautai.

Psichotraumatologijos centre kaip tik šiuo metu baigiame jaunimo psichologinės savijautos tyrimą, kuriam vadovauja dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė. Tyrimas unikalus, nes tie patys jauni žmonės, universiteto studentai, per pastaruosius metus buvo apklausti tris kartus: prieš pat prasidedant pandemijai, jos pradžioje ir pastarąjį mėnesį. Artimiausiu metu pradėsime analizuoti rezultatus, taip pat vertinsime ir minčių apie savižudybę pokyčius bei su tuo susijusius veiksnius per pandemiją.

EPA nuotrauka

Dar vienas nerimą keliantis reiškinys: moterų savižudybių skaičiaus augimas. Gal žinote šių metų vyrų ir moterų savižudybių tendencijas Lietuvoje?

Pastaruosius kelerius metus mus džiugino kasmet vis po truputį mažėjantis savižudybių rodiklis Lietuvoje. Deja, gali būti, kad šiais metais šio sumažėjimo nebematysime. Pagal išankstinius duomenis, galime matyti, kad vyresnių žmonių, moterų savižudybių rodikliai kai kuriais mėnesiais nemažėjo ar net didėjo. Bet dar tikrai anksti daryti išvadas apie pandemijos poveikį savižudybių rodikliams. Pandemijos krizė ilgai trunkanti ir neprognozuojama, tačiau labai svarbu šiuo metu skirti kuo daugiau dėmesio savižudybių prevencijai. Puikiai žinome, kad įvairūs COVID-19 pandemijos sukelti stresoriai – tokie kaip apriboti socialiniai kontaktai, finansinės problemos, adaptacijos sunkumai ir pan. – taip pat yra ir savižudybių rizikos veiksniai. Tad turime būti budrūs, siūlyti bei naudotis įvairiomis prieinamomis pagalbos galimybėmis.

Kokia šiuo metu yra medikų psichologinė savijauta? Reikia pastebėti, kad ji ir iki pandemijos nebuvo itin gera.

VU Psichotraumatologijos centre apie medikų psichologinę savijautą per COVID-19 pandemiją taip pat buvo atliekamas tyrimas, kuriam vadovavo gydytoja doc. dr. Ieva Norkienė. 2020 m. kovo–balandžio mėn. atlikto tyrimo duomenimis, daugelis intensyvios terapijos skyrių medicinos darbuotojų COVID-19 pandemijos pradžioje patyrė vidutinį ar stiprų stresą, nerimą bei depresiškumą. Daugiau nei ketvirtadalis apklaustų Lietuvos gydymo įstaigose dirbančio personalo darbuotojų išgyveno nuolatinę užsikrėtimo ar infekcijos pernešimo artimiesiems baimę. Net 43 % atsakiusiųjų jau pandemijos pradžioje galvojo apie profesijos keitimą.

Kita apklausa buvo atlikta 2020 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais. Rezultatai atskleidė dar stipresnes medicinos personalo patiriamo streso reakcijas ir nerimą, nepaisant 2020 m. vasarą atslūgusios pandemijos bangos ir sušvelnėjusių ribojimų. Ši antroji apklausa buvo vykdoma ne tik Lietuvos, bet ir Jungtinės Karalystės medicinos įstaigose. Pasirodo, kad, nepaisant didesnio sergančių ligonių skaičiaus bei dramatiškai padidėjusio intensyvios terapijos ligonių mirštamumo, medicinos personalo nerimo ir depresiškumo lygis Jungtinėje Karalystėje buvo mažesnis nei Lietuvoje. Reikėtų pabrėžti, kad specialistai Jungtinėje Karalystėje turėjo gerokai daugiau galimybių gauti psichologinę pagalbą, be to, ligoninėse buvo įdiegtos sistemingos su darbu susijusio streso valdymo strategijos.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kokios psichologinės pagalbos galėtų tikėtis mūsų visuomenė, siekiant įveikti pandemijos sukeltą žalą?

Psichologinės pagalbos galimybių yra įvairių. Turbūt pirmiausia žmonės gali bandyti įveikti stresą patys. Tai gali būti nelengva, kai dalis mūsų įprastų streso įveikos strategijų yra apribotos, siekiant suvaldyti viruso plitimą. Mums tenka ieškoti naujų atsipalaidavimo būdų. Anksčiau minėtas VU PTC tyrimas atskleidė, kad svarbu išlaikyti dienos režimą, bendrauti, skirti dėmesio malonioms veikloms. Tai padeda sumažinti nerimą. Galima naudotis šiuolaikinėmis galimybėmis ir mokytis stresą valdyti su išmaniųjų programėlių pagalba (pavyzdžiui, programėlės „Pagalba sau“, „Ramu“). Taip pat galima pasinaudoti prieinama nemokama emocinė parama.

Labai puiku, kad Lietuvoje jau pradėjo veikti ir emocinės paramos linijos vyrams. Jei jaučiame, kad vis dėlto patiems gali būti sunku įveikti emocinius sunkumus, reikėtų kreiptis į specialistą. Reaguojant į COVID-19 krizės psichologinius padarinius, Lietuvoje buvo didinamas nemokamų psichologinės pagalbos galimybių prieinamumas. Jei pastebime, kad mums kyla minčių apie savižudybę, būtina nedelsiant kreiptis į psichologą. Jis padės geriau suprasti savijautą, sumažinti nerimą ir pamatyti įvairesnių problemų sprendimo variantų. Tikrai galima gauti nemokamų nuotolinių konsultacijų ir pasitarti su profesionalu.

Daugiau informacijos apie pagalbos galimybes visoje Lietuvoje galima rasti www.tuesi.lt

Informaciją apie rekomendacijas įvairioms grupėms pandemijos metu galima rasti tinklalapyje www.psichotraumatologija.lt (skiltis COVID-19).

Pagalba medikams, vaistininkams ir jų artimiesiems teikiama tinklalapyje medo.lt