Europos čempionas R. Šiškauskas: be Dievo pagalbos nebūčiau tiek daug pasiekęs

Toji rinktinė sužavėjo ir nustebino visą krepšiniu besidomintį pasaulį. Būdami labai jauni, lietuvių žaidėjai ne tik sugebėjo patekti į olimpinį geriausiųjų trejetuką, bet dar ir įkvėpė skambias antraštes žurnalistams, kai turnyro pusfinalyje vos nenugalėjo iš NBA žvaigždžių suburtos „Svajonių komandos“ – Jungtinių Valstijų rinktinės. Šitaip lietuviukai sugriovė įvaizdį, kad amerikonai yra dviem galvomis geresni už europiečius. Pasaulis mūsiškių dėka pirmąkart pamatė, kad JAV nereikia bijoti.

Sidnėjaus rinktinės dvyliktuko plakatus sekėsi surinkti įvairiai. Vienus gavau, pirkdamas legendinį žurnalą „Krepšinis“; Šarūną Jasikevičių išsimainiau; Dainių Adomaitį netikėtai padovanojo bendraklasis Aurimas; šitaip surinkau 11 žaidėjų, kol betrūko vieno – Ramūno Šiškausko. O jį turėjo mano pusbrolis, kuris labai jau nenorėjo man jo duoti. Daug kryžiaus kelių teko pereiti ir paaukoti daiktų, kol galiausiai ir Ramūnas atsidūrė ant mano sienos (tiesiogine prasme, ne feisbuke!). Pamenu plakato nuotraukoje įamžintą krepšininko išraišką – rėkdamas, įtempęs raumenis veržiasi krepšio link. Ir pavardė kažkodėl užrašyta kovingomis raudonomis raidėmis. Visų kitų plakatuose raidės buvo žalios.

„Šiška“ ryškiomis raidėmis iš tiesų įrašytas į Lietuvos ir Europos krepšinio istoriją. Plastiškasis taikliarankis visada būdavo vienas iš savo komandų, kuriose žaisdavo, lyderių. Jis du kartus (su Atėnų „Panathinaikos“ ir Maskvos „CSKA“) tapo Eurolygos čempionu, laimėjo Lietuvos, Italijos, Graikijos ir Rusijos vietinius turnyrus. Tačiau mums turbūt daug svarbesni titulai, pasiekti su Lietuvos rinktine. Be minėtos olimpinės bronzos, 2003 m. R. Šiškauskas tapo Europos čempionu, o 2007-ųjų Europos turnyre rinktinei padėjo iškovoti 3 vietą.

Paauglystės metais net nebūčiau pasvajojęs, kad kada nors gyvai kalbinsiu vieną iš savo dievukų. Ir tuo labiau kad pokalbis bus ne apie krepšinį, bet apie krikščioniškąjį tikėjimą, su kuriuo anais laikais turėjau mažai ką bendro. Ir žiūrėk tu man, kaip šiandien viskas netikėtai pasisuko! Kaip galima būti už tai nedėkingam?

„Galbūt kažkuriuo momentu visi susimąsto apie gyvenimo prasmę ir panašius dalykus – ypač po stiprių gyvenimo įvykių. Dauguma puola ieškoti Dievo, kai atsitinka kažkas blogo. Bet kodėl Dievui nedėkojame ir Jo neieškome, kai mums yra gerai? Mes, tikintieji, kaip tik ir stengiamės tai daryti.

Žmonės turėtų įprasti džiaugtis kiekviena diena. Mažai kas apie tai galvoja, bet žmogaus gyvenimas toks trapus, kad kitą dieną tavęs gali jau nebūti. Todėl turime galvoti apie tai, kas tikra“, – svarsto R. Šiškauskas, Dievui dėkodamas ir už savo nuostabią krepšininko karjerą.

Tai, kad iš mažo miestelio kilęs, jokios sporto mokyklos nelankęs jaunuolis tapo vienu garsiausių visų laikų Lietuvos ir Europos krepšininkų, R. Šiškauskas laiko viena iš Dievo plano dalių. Apie tikėjimą, šeimą ir sportą – pokalbis naujausioje tinklalaidėje.

Tai – antrasis pakalbintas herojus iš Sidnėjaus plakatų dvyliktuko. Pirmasis buvo Dainius Adomaitis. Liko dar dešimt. Žiūrėsim, kaip bus.

Tinklalaidėje išgirsite:

0:00 – Įžanga apie sunkiausiai gautą krepšininko plakatą;

1:17 – Ką turi paaukoti profesionalūs sportininkai – ir kodėl R. Šiškauskas nusprendė to nebeaukoti;

11:10 – Ką buvęs krepšininkas veikia dabar;

13:48 – Apie R. Šiškausko santykį su Dievu;

23:51 – Jėzaus Kristaus ir Jo Gimimo svarba;

25:25 – Turėtume išmokti daugiau dėkoti Dievui;

28:54 – Ar pražiopsome ženklus iš Aukščiau?

32:42 – Neįtikėtinas krepšininko kelias;

36:25 – Skaudūs pralaimėjimai ir didžiausia pergalė;

44:41 – Kodėl R. Šiškauskas nesinaudoja socialiniais tinklais;

48:31 – Dievo veikimas ar tik atsitiktinumai?

58:19 – Apie pastangas laikytis Bažnyčios mokymo;

59:35 – Kokiose bažnyčiose Vilniuje galima sutikti Šiškauskus;

1:03:21 – Nelinkę apie savo tikėjimą atvirauti krepšininkai;

1:04:32 – Ar jau ateina pasaulio pabaiga?