Europos „Oskarų“ laurai – bosnių režisierės J. Žbanić karo dramai „Quo Vadis, Aida?“

Europos kino akademijos (European Film Awards) apdovanojimų laureatai paskelbti gruodžio 11-osios vakarą Berlyne.

J. Žbanić filmas pasakoja apie didžiausią masinį genocidą Europoje po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kuris įvyko Srebrenicoje. Tais metais ginkluotos serbų pajėgos, vadovaujamos generolo Ratko Mladićiaus, perėmė Srebrenicos anklavo, Jungtinių Tautų paskelbto saugia zona, kontrolę ir per dvi savaites išžudė apie 8400 taikių, beginklių bosnių musulmonų vyrų ir berniukų, o daugumos jų kūnus suvertė masinėse kapvietėse. Kai kurie palaidoti gyvi ar tėvams stebint, kaip žudomi jų vaikai. Po šio šiurpaus nusikaltimo ir tragedijos daug kritikos strėlių lėkė į Jungtinių Tautų taikdarius, nesugebėjusius apsaugoti musulmonų karo pabėgėlių. Žuvusiųjų palaikai randami ir šiandien, žudynės kasmet minimos juos laidojant.

Filme moteris vardu Aida, dirbanti vertėja Srebrenicoje, saugioje Jungtinių Tautų kontroliuojamoje zonoje Bosnijos karo metu, visomis išgalėmis stengiasi išgelbėti savo vyrą ir sūnus, kuriems gresia pavojus.

Kai 1992-aisiais Bosnijoje ir Hercegovinoje įsiplieskė žiaurus etninis konfliktas, režisierė J. Žbanić, tuomet paauglė, gyveno kariuomenės kontroliuojamame Sarajeve, kur praleido trejus metus. Tos epochos traumos, savos tautos atmintis ir suformavo ją kaip režisierę: karo padarinius, istorines traumines patirtis ir jų paliktus randus, kaip visa tai priima dabartinė Bosnija ir Hercegovina, ji pradėjo nagrinėti savo filmuose „Grbavica“ (2006 m.), Berlinalėje pelniusiame „Auksinį lokį“, ir „Tiems, kurie negali sekti pasakų“ (For Those Who Can Tell No Tales, 2013 m.).

Daugiau apie J. Žbanić filmą skaitykite publikacijoje „Quo Vadis, Aida?“ Nepamiršti Srebrenicos genocido“.

Filmą galite žiūrėti „Kino pavasario“ virtualiajame kino teatre.

Europos kino akademijos garbės premija už kūrybą ir viso gyvenimo indėlį į Europos kiną pagerbta vengrų režisierė Márta Mészáros. Jos pirmasis pilnametražis filmas pasirodė 1968-aisiais. Pasaulinį pripažinimą pelnė M. Mészáros autobiografinė tetralogija, kurios pirmoji dalis pavadinta „Dienoraščiu mano vaikams“ (Diary for My Children, 1984 m.). Pastaruoju metu režisierė gyvena Lenkijoje.

Europos kino akademijos premijos geriausio aktoriaus kategorijoje laurus nuskynė Anthony Hopkinsas, atlikęs pagrindinį vaidmenį prancūzų režisieriaus, dramaturgo Floriano Zellerio dramoje „Tėvas“ (The Father, 2020 m.). Už vaidmenį šiame filme A. Hopkinsas jau yra pelnęs „Oskaro“ statulėlę. Tai istorija apie demencijos kamuojamą vienišą seną vyrą. Europos kino akademija F. Zellerio „Tėvui“ skyrė apdovanojimą ir už geriausią scenarijų (autoriai – F. Zelleris, Christopheris Hamptonas).

Dokumentinio filmo kategorijoje nugalėjo danų režisieriaus Jono Poherio Rasmusseno animacinis dokumentinis filmas „Pabėgėlis“ (Flee, 2021 m.). Prizas už novatorišką pasakojimą atiteko britų režisieriui Steve’ui McQueenui ir jo serialui „Kirvukas“ (Small Axe, 2020 m.). Geriausia Europos komedija pripažintas norvegės Yngvild Sve Flikke filmas „Mažasis nindzė“ (Ninjababy, 2021 m.). Už geriausią debiutą apdovanotas britų aktorės, filmų kūrėjos ir rašytojos Emerald Fennell filmas „Perspektyvi mergina“ (Promising Young Woman, 2020 m.).

Viena prestižiškiausių kino pasaulio premijų – Europos kino akademijos apdovanojimai, dažnai tituluojami Europos „Oskarais“, įsteigta 1988-aisiais Berlyne europiečių kino režisierių iniciatyva, norint puoselėti europietiško kino sklaidą pasaulyje. Premijos žiuri komisiją sudaro per 4 tūkst. asmenų – akademijos narių.

Iškilminga apdovanojimų ceremonija vyksta kasmet Berlyne (kas dvejus metus) ir paeiliui viename iš Europos miestų. Dėl koronaviruso pandemijos šiųmetės iškilmės buvo atšauktos, vyko tiesioginė kuklios šventės Vokietijos sostinėje transliacija. Režisierė Jasmila Žbanić ceremonijoje dalyvavo virtualiai. Pareiškusi padėką ji ir filmo „Quo Vadis, Aida?“ aktorė Jasna Đuričić savo darbą dedikavo visoms Srebrenicos moterims.

Vienintelis Lietuvos kino režisierius, laimėjęs statulėlę Europos kino akademijos apdovanojimuose – už savo 1992-ųjų darbą „Neregių žemė“, yra Audrius Stonys.

2021 m. Europos kino akademijos apdovanojimų ceremoniją ir išsamų laureatų sąrašą galite pasižiūrėti čia.