„Eurovizijos“ IQ

Nors jų dedami akcentai kai kur skiriasi, dėl vieno sutinka abu – garsiausias Europos dainų konkursas pradeda rodyti tautinį charakterį.

Ukrainos „Eurovizija“

Europos transliuotojų sąjunga dėl griežtų „Eurovizijos“ taisyklių uždraudė jos metu pasisakyti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Argumentuojama, kad „vienas kertinių konkurso akmenų – nepolitinis pobūdis“. „Nejuokinkit“, – turbūt piktai pagalvojo ne vienas. Akivaizdu: šiam konkursui politika yra piktžaizdė. Tačiau beviltiškai kartojama mantra apie nepolitiškumą jos užgydyti nepadeda – ir toliau pašiepiama, kad „Eurovizijos“ rezultatus lemia būtent politinės simpatijos.

Visgi, jei praėjus geram laiko tarpui žiūrėtume dainų konkurso 2022-ųjų ir 2023-iųjų įrašus, kiltų įspūdis, kad būtent pastarasis vyko pirmaisiais karo Ukrainoje metais. „Eurodienos“ vyriausiasis redaktorius J. Buivydas primena: pernai karo temos renginyje nebuvo.

„Galima prisiminti, kaip organizatoriai elgėsi su dalyviais… Draudė kalbėti apie karą, reikšti paramą Ukrainai… Ir man asmeniškai tai labai nepatiko. Per visą transliaciją nė karto nebuvo užsiminta apie tai, kad dedasi žiaurūs dalykai“, – konstatavo pašnekovas ir pasidžiaugė, kad šiemet nesakoma, jog dėl tam tikrų priežasčių konkursas nevyksta Ukrainoje. Be užuolankų teigiama, kad šalis kariauja, bet jos pergalę švenčiame čia.

Palaikymas Ukrainai atsispindi ir visame šou. „Į finalą pateko kroatai, siunčiantys visiškai antikarinę žinutę. Šveicarija be užuolankų dainuoja, kad daug žmonių nenori kariauti, Čekija sukūrė dainą apie palaikymą seseriai, kurią kažkas bando tampyti už virvučių“, – vardijo J. Buivydas ir teigė, kad, įskaitant ir ne visai tiesiogines žinutes, šiai temai galima priskirti penkis–septynis kūrinius.

„Žmonės, kurie to nemėgsta, gali likti nepatenkinti. Bet „Eurovizija“ neišvengiamai yra visuomenės veidrodis. Jei aktualu LGBTQ+ klausimai, tai atsispindi koncertinėje programoje. Jei iškyla „Me too“ problemos – daugiau dainų, susijusių su moterų vienybės jausmu“, – pavyzdžius vardijo pašnekovas.

Jo manymu, prie pasikeitusio „Eurovizijos“ tono prisidėjo ne tik visuomenės dėmesys ir šios šalies palaikymas, kurį rodo pernykštė ukrainiečių pergalė, bet ir dar vienas niuansas. „Pernai konkursas vyko Italijoje. Kiek siekia mano tarptautinės politikos žinios, ten Ukraina gerokai mažiau palaikoma nei Jungtinėje Karalystėje“, – sakė J. Buivydas.

Kurias dainas verta išgirsti?

Nesidomintieji popmuzika tikrai neklausys viso trisdešimt septynių dainų sąrašo, tačiau įdomu, į kurias verta atkreipti dėmesį. „LRT Opus“ programos įkūrėjas ir direktorius, „Eurovizijos“ komentatorius D. Užkuraitis sutiko pasidalinti, kas jam labiausiai patiko, ir pirmiausia paminėjo Ispaniją. Šios šalies pasirodymą jis laiko „aukštesnio muzikinio IQ“.

„Šį pasirodymą reikėtų ir pamatyti, nes pateikimas vertas dėmesio. Kūrinys atstovauja grynam flamenko, labai mažai popsintas. Tai intelektuali muzika, kurią būtų galima palyginti su Salvadoru Sobraliu, – sakė pašnekovas. – Iš to, ką labiau mėgstu, tai krypčiai atstovauja ir serbai. Toks alternative pop. Dar man smagus suomių pasirodymas, jį laikyčiau išmoningu „Eurovizijos“ trolinimu.“ Muzikologui graži ir prancūzų daina. „Jai simpatizuoja prancūziško šansono gerbėjai, man jis irgi priimtinas“, – teigė D. Užkuraitis.

Visgi ilgametis „Eurovizijos“ komentatorius šiųmetį konkursą nepriskyrė prie pačių stipriausių ir teigė, kad anksčiau būdavo daugiau ryškių, gerų dainų.

Į lažybininkų statymuose pirmaujančią švedų atlikėją Loreen jis žiūri skeptiškai. Kodėl? „Todėl, kad atvažiavo Loreen Nr. 2 – tokia pati vokalistė, su tokio paties pobūdžio daina ir tokio paties pobūdžio šou, kurį jau apdovanojome 2012-aisiais. Taip, viskas labai profesionalu, bet tiesiog norėtųsi matyti kitokią Loreen. Nors jai ir prognozuojama pergalė, reikėtų, kad nugalėtų kas nors kitas“, – sakė D. Užkuraitis.

O kas vienam autoritetingiausių Lietuvos muzikologų visai nepatinka? „Topas, kuris man yra ne numeris vienas, nors žinau, kad bus itin aukštai „Eurovizijos“ reitingų lentelėje, yra lenkų atlikėja Blanka. Tai tiesiog „Despacito“ variantas, kurį nuolatos girdėsime. Ją leis per visus balius, kai visi bus gerokai apšilę, ji skambės iš golfukų, kuriais jaunimėlis važinėja… Ir tai bus daina, kurią išgirdęs kavinėje aš sakysiu – gal jau pereikim prie kitos. Tai yra taip blogai, kad net gerai. Absoliutus primityvas, bet tu supranti, jog tai hitas“, – populiariąją Blanką apibūdino D. Užkuraitis ir pridūrė, kad jau dabar ji iššovusi pačiame priekyje „Spotify“ platformoje Lietuvoje.

Na, o kaip ukrainiečių „Tvorchi“ „Heart of Steel“? „Tikrai ne tokia gera kaip pernykštis „Kalush Orchestra“ pasirodymas su kūriniu „Stefania“. Daina kaip daina. Manau, daug kas už Ukrainą balsuos kaip už šalį, todėl ji gali užimti visai aukštą vietą“, – svarstė D. Užkuraitis.

Beje, komisijos nuomonė šiemet lemia tik finale. Ką tai reiškia? „Kad tokios dainos kaip lenkų pusfinalyje užims aukštą vietą“, – teigė D. Užkuraitis ir paminėjo, kad dėl panašių kūrinių žiūrovų ir komisijos nuomonės buvo išsiskyrusios drastiškai, kai pastaroji skyrė paskutinę, o žiūrovai – pirmą vietą. „Tiesiog komisija viską sustato į savo vietas. Kai nėra komisijos, dažniausiai nugali prastas skonis“, – teigė D. Užkuraitis.

Kodėl visi mėgsta švedus

Net visiškai nesidomėdamas „Eurovizija“ gali sakyti, kad esi už švedus, ir neprašausi. Kodėl jie visiems taip patinka? J. Buivydas teigė, kad švedai yra popmuzikos karaliai ir karalienės ne tik „Eurovizijoje“, bet ir Europoje.

„Tas jų eurovizinis švediškas standartas patinka daugeliui žmonių. Jie ne tik sukala geras dainas, kurios paskui tampa hitais, bet ir turi labai daug talentingų prodiuserių, kurie jas įvelka į gražų popieriuką pasirodymui ant scenos. Sutikime, kartais mėgstama sakyti: „Ai… visi balsuoja už Švediją, nes tai yra Švedija.“ Bet išties ji stipriai atrodo“, – sakė J. Buivydas.

Tačiau „Eurodienos“ vyr. redaktorius mato signalų, kaip žmonės ima dairytis ko nors naujo. „Yra daug labai ištikimų „Eurovizijos“ gerbėjų, kurie nuolatos seka atrankas ir pradeda norėti iš Švedijos ko nors unikalesnio. Keletas tokių atlikėjų kartkartėmis išbando laimę šios šalies atrankose. Tarkime, Jonas Henrikas, kuris dainuoja samių kalba, jo vizualijose dominuoja šiaurės pašvaistės, – paminėjo J. Buivydas. – Taigi švediškas standartas gali pabosti. Gal todėl užpernai ji pasiekė vieną žemesnių rezultatų. Bet, aišku, kol kas vis dar matome švedų sėkmę, nes į priekį juos traukia tokie įspūdingi atlikėjai kaip šiemet atstovaujanti Loreen.“

O kas yra tasai švediškas standartas muzikine prasme? „Oi, čia viskas susipina, – paaiškino J. Buivydas. – Tai tokia gera radijinė daina, kurią įprasta leisti Europoje ir Amerikoje, su labai aiškiu, pakiliu priedainiu, pasikartojančiais posmais, paskui skamba kiek išsiskirianti dainos dalis, o tada – dar kartą priedainis, galbūt net aukščiau pakelta tonacija. Tai va. Čia turbūt ir būtų tas švediškas standartas, kuris vis dar aktualus daugeliui žmonių.“

Šiemet Loreen buvo mestas plagijavimo šešėlis. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose plaukiojo vaizdo įrašas, kuriame jos dainos citatos lyginamos su manomais originalais.

„Manęs tai visiškai nestebina, – sakė D. Užkuraitis. – „Eurovizijoje“ kas antra daina gali būti apkaltinta plagijavimu, kadangi visos jos kur nors girdėtos, bet to neįmanoma įrodyti. Tai tik papildoma reklama, net nenoriu gilintis į šią temą. Visi autoriai žino standartus, kas gali patikti, ir tai daro. Pergalę lemia žmonių skambučiai, o jie neatsimena, ką kur girdėjo – daina tiesiog kelia sentimentus, patinka, todėl ir balsuoja.“

Anglų kalba skamba rečiau

Muzikologas D. Užkuraitis išskyrė dvi didžiausias pastarųjų „Eurovizijų“ tendencijas. Tai etnomuzikos atgimimas ir nacionalinių kalbų vartojimas. „Ir man tai labai patinka. Etnomuziką girdime visais pavidalais – dažniausiai su elektronika arba kažkuo popsoviau, kaip dabar Moldova, ar alternatyviau, kaip prieš porą metų ukrainiečių „Shum“, – prisiminė pašnekovas.

Muzikologo teigimu, vos ne dauguma šiemet renkasi dainuoti ne anglų, o nacionaline kalba: „Tai papildomas skambesys, į kurį nereikia investuoti – muzika iškart atrodo kitaip. Seniau liedavosi kritika, kad nesupras, apie ką daina, o šiais interneto laikais vertimas jokia problema.“

J. Buivydui smagu, kad Lietuva pastaraisiais metais darosi vis drąsesnė ir, regis, tolsta nuo „Eurovizijos“ standartų. „Nuo kažko, kas labai labai nušlifuota, švediška, artėjame prie to, kas esame mes patys“, – teigė jis. Pasak pašnekovo, tai rodo tiek šiųmetis Monikos Linkytės, tiek pernykštis Monikos Liu pasirodymas, kai po labai ilgo laiko (1999 m.) pirmąkart klausėme visą dainą lietuviškai.

„Šiemet daina angliška, bet svarbiausioje dalyje – priedainyje – yra tautinių motyvų. Čiūto tūto, kaip pati Monika sako, – tarsi sielą gydantys protėvių burtai. Man asmeniškai tai labai patinka. Sakyčiau, Lietuva net kiek vėluoja – tai norėjosi išgirsti jau prieš keletą metų“, – mano J. Buivydas.

Tautinę madą savotiškai praskynė ukrainiečiai. „Galbūt ryškiausias autentiškas pasirodymas buvo 2021-aisiais, kai jų grupė „Go_A“ įrodė, kad ir su tokia stilistika galima gerai pasirodyti „Eurovizijoje“. Ir turbūt todėl jų matome vis daugiau“, – sakė pašnekovas.

D. Užkuraičio nuomone, „Eurovizijos“ laimėtojai diktuoja būsimo konkurso toną. „Jei laimėjo Ruslana su šokiais, tai kitoje „Eurovizijoje“ pilna šokių, jei nugalėjo „Maneskin“ su roku, tai kitais metais roko antplūdis“, – pastebėjo jis.

Kritika, kurią teko iškentėti Aistei Smilgevičiūtei, turbūt daugeliui ilgam įvarė baimę demonstruoti tautinę kultūrą „Eurovizijos“ scenoje? „Iš esmės ir dabar matome panašių komentarų internete, – sakė J. Buivydas. – Kalbėjau per radiją, ir klausytojai komentavo, kad siunčiame kažkokią pasenusią frazę, kur senovėj dainavo.“

Nors tai piešiama iš blogosios pusės, J. Buivydas siūlo vertinti atvirkščiai. „Sakyčiau, kad mes siunčiame kažką seno ir ypatingo, ką mūsų seneliai dainavo. Pateikčiau tai kaip pozityvą. Kad išdrįstame pažvelgti į savo praeitį, ją sumoderninti, pritaikyti tokiam konkursui kaip „Eurovizija“, – tvirtino jis.

„Dažnai žmonės klausia, kada Lietuva laimės „Euroviziją“? Aš visada sakau: kai išdrąsės ir išmoks nebijoti savęs. Turime būti drąsūs“, – linkėjo J. Buivydas.

Susiję:

Kun. Julius Sasnauskas OFM

3 min

Eurovizija ir Sekminės

Henrikas Vaicekauskas

5 min

Apie Lietuvos švietimo sistemą, „Euroviziją“ ir svajonių mokyklą

Sima Kazarian

9 min

Žurnalistas D. Pancerovas: „Kai žiūri su nustebimu į pasaulį, tai labai vykusiai ir išeina“

Sima Kazarian

6 min

E. Gudas: Lietuvos aristokratų tinklas nukentėjęs labiausiai