2021 07 29

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Festivalio „Suspaustas laikas“ organizatoriai: „Žiūrovai po seansų klausia, kodėl visa tai darome nemokamai“

Kadras iš Guy Sherwin kompozicijos „Messages“

Įsibėgėjant eksperimentinio kino ir meno festivaliui „Suspaustas laikas“, jo organizatoriai ruošiasi paskutinei programos daliai Vilniuje. Rugpjūčio 4 d. renginiai keliasi į Nidą, o nuo rugpjūčio 14 d. kelioms dienoms publikos dėmesio lauks Klaipėdoje.

Paskutinė proga aplankyti festivalį Vilniuje – jau liepos 29 d., kultūros komplekse „Sodas 2123”, kur žiūrovai turės išskirtinę galimybę išvysti šešių pasaulio kinematografijos meistrų darbus iš 16 mm juostų bei pasinerti į vieno ryškiausių Lietuvos muzikos meno talentų – Pauliaus Kilbausko – gyvas improvizacijas.

Juostas gabeno iš Paryžiaus, projektorių parsivežė iš Varšuvos

Kaip pasakoja festivalio idėjinis vadas Artūras Liutostanskis, nors renginiai ir nemokami, jų techniniam išpildymui ir turiniui netaikomi jokie kompromisai. Prie pastarojo šiemet aktyviai prisidėjo Lietuvoje besidarbuojantis režisierius Miki Ambrozy, kuris festivaliui suteikė dar daugiau meninio gylio ir aktualaus konteksto.

„Esu sulaukęs ne vieno smalsaus klausimo „kodėl nemokamai?“. Matyt todėl, kad pirmiausia galvoju apie turinį, o visi komerciniai dalykai man mažiau pažįstami. Mane motyvuoja tai, kad į Lietuvą galiu atvežti čia niekada nematytus ir nerodytus darbus, supažindinti nišinėmis meno formos besidominčią publiką su menininkais iš viso pasaulio. Tai, kas žiūrovų laukia ketvirtadienį – yra vyšnaitė ant labai skanaus festivalinio torto“, – sako Artūras Liutostanskis.

Artūras priduria, kad pasiruošimas ketvirtadienio renginiams buvo ypatingas. Šešios programos juostos buvo gabenamos tiesiai iš Paryžiaus, iš „Light Cone“ katalogo. „Taupydamas festivalio biudžetą buvau pasiryžęs pats važiuoti į Prancūziją ir parsivežti juostas lagamine. Visa laimė, kad laiku pasitaikė proga susipažinti geru žmogumi iš „DHL Lietuva“. Jis mane paprotino, kad toks planas per daug rizikingas ir pasiūlė bendrovės pagalbą. Manau, kad kai viską darai nuoširdžiai, tai ir sekasi“, – dalinasi Artūras.

Kinas kaip laboratorija

Pirmoji vakaro programos dalis žiūrovą grąžins į eksperimentinę kinematografo prigimtį. Nors kino projektorių lempos, celiulioidinės 16 mm juostos, optiniai garso takeliai bus reikšmingi renginio atributai, vis tik svarbiausiu akcentu taps programos turinys.

Režisieriui Karel Doing kino juosta yra ta vieta, kurioje įmanoma antropologinio solipsizmo įveika. Menininkas paties sukurtu fitografijos metodu tyrinėja kultūros ir gamtos santykį. Taikant natūraliomis fotocheminėmis reakcijomis paremtą metodą, režisierius kūrybinio proceso atsakomybę perleidžia atrinktiems įvairių augalų fragmentams. Jo filme „Phytography“ (liet. „Fitografija“), kurį išvys festivalio žiūrovai, atsiskleidžia kvapą gniaužiantys ir į žmogišką kultūrinę simboliką neįsitenkantys vaizdai.

Amerikiečių menininkas Josh Lewis taip pat itin įgudęs kino juostos meistras. Didesnę gyvenimo dalį praleidęs juostos ryškinimo prieblandoje, menininkas, atrodo, aptiko materijos paslaptį. Festivalyje pasirodysiančiame darbe „An empty threat“ (liet. „Tuščias grasinimas“) Josh Lewis minimalistinių formų dinamika žiūrovo sąmonėje paleidžia branduolines reakcijas, kurios suardo įprastinius kognityvinius gebėjimus ir nukelia į ikipatirtinį egzistencijos lygmenį.

Pažinimo prigimties paieškos

Amerikietis Nathaniel Dorsky ir britas Guy Sherwin garsėja kaip personalinio ir itin intymaus kino atstovai. Tarsi Rytų dvasinių praktikų vienuoliai savo darbais jie kviečia į tylos meditacijas, kuriose žiūrovas ištraukiamas iš kasdieninio sąmonės rėžimo. Vakaro programai atrinktame darbe „Messages“ (liet. „Žinutės“) fiksuojama mažametės autoriaus dukros susidūrimas su pasauliu, per kurį Guy Sherwin atskleidžia žmogaus fizinės ir socialinės tikrovės tapsmą.

Tuo tarpu amerikiečių režisieriaus Nathaniel Dorsky darbe „Interlude“ (liet. „Intarpas“) kadrai tarsi gyva, be išankstinių semantinių prasmių energija užlieja žiūrovą ir pažadina jį subtiliausiai buvojimo pasaulyje formai – savistabai.

Australų eksperimentinio kino kūrėjo Richard Tuohy darbas „China not China“ (liet. „Kinija, bet ne Kinija“) festivalio žiūrovą panardins į Honkongo, kuris dėl geopolitinių aplinkybių yra nuolatinėje tarpinėje būklėje, praeivių, pastatų ir gatvių matricą. Lyg klonuoti, naktiniai metropolijos vaizdai sukuria itin siurrealistinę atmosferą, kurioje tarsi pagrindžiama senovės graikų matematiko Zenono aporija apie žmogaus negalėjimą judėti.

Kaip skamba plastiko dykuma?

Vakarą užbaigs kinas su gyvomis muzikinėmis improvizacijomis. Kartu su kino studija „Just a moment“ bus parodytas latvių režisierės Lailos Pakalninos darbas „Spoon“ (liet. „Šaukštas“). Kino ekranas taps langu į didžiuliu fabriku virtusį pasaulį, kuriame nuovoką praradę žmonės gamina plastiko dykumą.

Vizualinei vakaro programai gyvai akomponuos viena ryškiausių Lietuvos muzikos meno asmenybių – Paulius Kilbauskas. Turtinga garsine tekstūra, gilia muzikine vizija bei savitu skambesiu menininkas žiūrovą lydės į pasaulį, kuris pasmerktas balto plastikinio šaukštelio gamybai.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Festivalis „Suspaustas laikas“ liepos 21-29 dienomis vyksta Vilniuje, rugpjūčio 4-7 lankysis Nidoje, o rugpjūčio 12-14 dienomis finišuos Klaipėdoje. Visa festivalio programa ir renginių tvarkaraštis – „Suspausto laiko“ feisbuko paskyroje.

Festivalio organizatorių informacija