Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Filatelistų draugija „Lietuva“ ir jos žurnalas

Žurnalo puslapis.
Filatelistų draugijos „Lietuva“ biuletenis, 1990 m. Nr. 2.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pasidomėti lietuvių išeivijos žiniasklaida ir skaitytojams Lietuvoje bei visame pasaulyje pristato virtualią parodą „Lietuvių išeivijos žiniasklaidos lūžiai po 1990 m.“

Leidinių istorijos neatsiejamos nuo jų leidėjų, redaktorių, juos rengusių asmenų atsidavimo ir darbo, o jų prisiminimai atveria visapusiškesnį leidinio raidos, lūžių vaizdą. Parodos rengėjos išsikėlė tikslą ieškoti kontaktų ir klausinėti. Taip užmegzti ir atnaujinti ryšiai su leidinių, radijo, televizijos laidų, interneto svetainių redaktoriais ir bendradarbiais, leidusiais geriau pažinti lietuvių išeivijos žiniasklaidos bruožus.

Tekstas apie filatelistų draugiją „Lietuva“ ir jos žurnalą perengtas pagal draugijos „Lietuva“ prezidento ir žurnalo redaktoriaus dr. Audriaus Brazdeikio atsakymus į parodos autorių klausimus.

Filatelistų draugija „Lietuva“ buvo įkurta 1946 m. spalio 20 d. Čikagoje, JAV. Jos steigėjas,  žurnalistinio darbo patirties turėjęs Ignas Sakalas, laikėsi nuomonės, kad draugijos pagrindinis ramstis ir jos narių tarpusavio susižinojimo priemonė yra reguliariai išeinantis leidinys. Tai nuomonei pritarė pirmoji draugijos valdyba. Pirmas žurnalo numeris pasirodė 1946 m. gruodį.

Pirmasis leidinio redaktorius buvo Benediktas S. Jurėnas. Po metų redaktore tapo Ieva Lukošiūtė. Vėliau redaktoriai keitėsi kas kelerius metus. Atskirai paminėjimo verti šie (jie redaktoriais buvo ilgiausiai arba išleido daugiausiai numerių):  Eugenijus Petrauskas, Liudas Kairys, Juozas Žygas, Edmundas Jasiūnas, Jonas Variakojis ir dabartinis redaktorius Audrius Brazdeikis. Kiti redaktoriai ir žurnalo darbuotojai buvo: Ignas Sakalas, Juozas Liubinskas, Sr., Viktoras Lesniauskas, Antanas Beleška, Jonas Adomėnas, Kazys Meškonis, Jonas Krutulis, Kazys Rožanskas, Liudas Volodka, Juozas Žadeikis ir Aleksandras Zakas.

Žurnalo puslapis.
Filatelistų draugijos „Lietuva“ leidinys, 2015 m.

Iš pradžių žurnale rašyta apie kontaktus su vietiniais lietuviais filatelistais, apie draugijos veiklą ateityje ir Lietuvos pašto ženklų katalogo išleidimą. Temos keitėsi. Įsivažiavo bendradarbiavimas su kitomis lietuvių filatelistų organizacijomis, filatelijos parodų organizavimas, pastangos visapusiškai atspindėti filatelijos sritis žurnale, pritraukti daugiau narių į draugiją. Tada, dar Šaltojo karo metais, daug pastangų įdėta stengiantis sukaupti tarpukario Lietuvos ir Klaipėdos pašto ženklų pilnus rinkinius kad, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, šis rinkinys būtų įteiktas Lietuvos institucijai (tai įvyko 1999 metais; rinkinys buvo iškilmingai įteiktas Lietuvos nacionaliniam muziejui Vilniuje).

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis žurnale buvo plačiai aprašytas ir iliustruotas. 1990 metų leidinio viršelyje rastume Vytauto Landsbergio portretą ir žiupsnį atkurtos Lietuvos pašto ženklų. Leidinio puslapiuose publikuoti straipsniai apie šiuos pašto ženklus ir apie atkurtą Lietuvą. Tuo metu žurnalas jau pradėjo gauti straipsnių iš Lietuvos. Taip ir įvairios – įvairios filatelines medžiagos, iki tol menkai žinotos. Šiuo metu vienas iš prioritetų yra narių skatinimas atlikti Lietuvos pašto ženklų tyrimus-studijas, kad būtų nustatyta  nežinomų ar iki galo neišnagrinėtų radinių ir pašto istorijos įvykių.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Filatelijos populiarumas iš lėto mažėja proporcingai su pasaulinės filatelijos paklausa, o ji yra sumažėjusi apie 30 proc. nuo maksimalios apie 1990 metus.  Žurnalo prenumerata ilgus metus atsieidavo 10 USD už metus. Prieš maždaug 15 metų pakelta iki 20 USD, o užjūrio nariams – 25 USD už vienus metus. Draugijos nariams ir bibliotekoms Lietuvoje žurnalas platinamas nemokamai.

Pasak dr. A. Brazdeikio, buvo atlikta neoficiali narių apklausa, kuri parodė, kad didžioji dalis yra už spausdintą žurnalą. Tačiau elektroninė leidyba draugijai nebūtų problema. Keliems nariams ir bibliotekoms pageidaujant, draugijos žurnalą siunčiamas ir skaitmeniniu formatu (PDF). Taip pat nemažai tiriamosios medžiagos yra talpiname internete, draugijos svetainėje.

Anot A. Brazdeikio, ankstesnės ir naujosios išeivijos santykis leidinio gyvenime galėtų būti geresnis. Nedaug naujosios išeivijos lietuvių prisideda prie  draugijos veiklos ir žurnalo leidimo. Pats A. Brazdeikis čia yra svarbi išimtis. Dabar draugijos nariai pasklidę po visą pasaulį (jų yra net 11-oje šalių), nemaža dalis JAV gyvenančių draugijos narių yra nelietuviai, kurie prisijungė prie draugijos per pastaruosius 10 metų.

Visą virtualią parodą pamatysite čia.

Parodos idėjos autorė – Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komiteto pirmininkė Jūratė Caspersen. Parodą parengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus ir Adolfo Damušio demokratijos studijų centro darbuotojos.