Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Filosofas G. Mažeikis: turime nustoti laikyti save geresniais už baltarusius 

prof. Gintautas Mažeikis / Jono Petronio nuotrauka

Šiais metais vykusiame „Santaros-Šviesos“ suvažiavime daug dėmesio skirta Baltarusijos įvykiams. Antrąją renginio dieną, šeštadienį, vyko diskusija apie pilietinį orumą Baltarusijoje. Šia tema diskutavo Sviatlanos Cichanouskajos atstovė spaudai Anna Krasulina, filosofijos profesorius Gintautas Mažeikis ir diplomatas, Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška.

Filosofas Gintautas Mažeikis pranešime „Pilietinis orumas – Baltarusija“ pabrėžė, kad svarbu suprasti, jog individo teisė į orumą yra prigimtinė. Ji nėra deleguojama ar priklausanti nuo kitų malonės, tačiau įgyjama dar gimstant ir neatskiriama nuo kitų individo teisių ir laisvių. Filosofas pažymėjo, kad orumas esti pirmiau už pažinimą, todėl,  nagrinėdami Baltarusijos istoriją, turėtume pripažinti šios šalies orumą. 

„Ten, kur nelabai suprantamas orumas – neįmanomas normalus, lygiavertis ir pilietinis solidarumas, nes jis virsta ne solidarumu, o pataikavimu ir pagalba mažesniajam broliui“, − kalbėjo G. Mažeikis.

Ir tie, kurie yra atsilikę istoriškai, yra ne tokie orūs, todėl vertinami kaip „mažesni“ arba „prastesni“ istorijos subjektai.  Pasak filosofo, kadaise daryta prielaida, kad žydų tauta negali sukurti jokios valstybės. „Sionistinis judėjimas turėjo visa tai paneigti arba kitais būdais įrodyti, jog ši teorija yra neteisinga. Tačiau ši teorija, kurią išdėsčiau, vis dar taikoma baltarusių tautai“, − kalbėjo filosofas.

Ta pati kito subjekto vertingumo pripažinimo sąlyga gali būti taikoma ir tarptautiniuose santykiuose, t. y. pripažinus kitos valstybės orumą, vėliau to paties galima tikėtis ir savo šaliai. Tačiau valstybės vertingumo ir pripažinimo neigimas matomas ir kaimyninėje Baltarusijos šalyje, toks reiškinys ne išimtis ir Lietuvoje.

Filosofas pažymi, kad Lietuvoje vis dar gajus istorinis motyvas, teigiantis, jog LDK sudėtyje buvę lietuviai yra geresni už baltarusius. Analogišką naratyvą Baltarusija naudoja savo šalyje. 

„Lietuvoje ganėtinai dažnai kalbama, kad mes, lietuviai, LDK istorijoje esame pranašesni už baltarusius. Baltarusijoje irgi galime atrasti atvirkštinių teiginių, jog jie yra istoriškai pranašesni nei mes. Toks kalbėjimas, kad mes istoriškai esame „aukštesni“, „didesni“, „puošnesni“, „gražesni“ – jau reiškia kito orumą žeminimą ir abejojimą, jog jis yra nevisavertis tarptautinis ir politinis subjektas. Kai mes Lietuvoje šitaip pradedame kalbėti apie baltarusių tautą, o mūsų šalies istorijos vadovėliuose – ypač populiariuose – pilna tokių teiginių, tada Baltarusijos orumą iškart sumenkiname,  o iš čia kyla įvairių kitų pasekmių“, − teigė Gintautas Mažeikis.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Pasak filosofo, toks požiūris žemina kito subjekto vertę. Orumas – kiekvienos tautos svarbi demokratinio gyvavimo sąlyga. Tačiau, kai pati šalies valdžia negerbia savo piliečių (klastoja rinkimų rezultatus), o valstybė patiria išorinę priespaudą dėl savo, kaip tautos, vertingumo, tai tampa skaudžia ir žeidžiančia tikrove, todėl, kaip mini filosofas, kyla įvairių pasekmių.

Sviatlanos Cichanouskajos atstovė spaudai Anna Krasulina diskusijoje teigė, kad baltarusiai vis labiau supranta savo pilietinį orumą. Pasak jos, Baltarusijoje mitingų metu matoma piliečių kultūra atspindi suvokimą apie pilietinį orumą ir jo svarbą. Iliustruodama pilietinį ir kultūrinį orumą, A. Krasulina pasakojo, kad, kai Baltarusijoje buvo išjungti šviesoforai, susirinkę žmonės ėmėsi iniciatyvos patys reguliuoti eismą. Apskritai per visus mitingus piliečiai laikėsi visų saugumo reikalavimų (pavyzdžiui, nėjo per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui), po savęs susirinkdavo net mažiausias šiukšles, nemindžiojo vejos. A. Krasulinos teigimu, 30 metų nepriklausomybės suformavo kitokią pilietinę kultūrą: baltarusių kalba tapo elitine ir madinga tarp jaunimo, o elgesys per mitingus – taikus, be jokių riaušių.

A. Krasulina po pranešimo sulaukė klausimo apie tai, kaip Lietuva ar kitos Vakarų šalys galėtų padėti baltarusiams. Pirmiausia, kalbėjo A. Krasulina, Baltarusija nelaukia jokios karinės pagalbos, ji taip pat dėkojo už solidarumą ir Sviatlanos Cichanouskajos priėmimą. Atsakydama detaliau į užduotą klausimą, kaip dar būtų galima padėti Baltarusijai, moteris teigė, kad labiausiai šaliai reikalinga akademinė parama baltarusių studentams. Susiklosčius sudėtingai politinei situacijai Baltarusijoje, dalis studentų gali būti persekiojami arba pašalinami iš universiteto dėl savo visuomeninio aktyvumo ir reakcijos į dabar vyksiančius įvykius. Taigi A. Krasulina prašė pripažinti baltarusių studentų diplomus, kviesti juos mokytis į Lietuvos ar kitų Vakarų valstybių universitetus. Pasak aktyvistės, šie veiksmai, geriausiai pasitarnautų kaip pagalba Baltarusijos akademinei bendruomenei.

Albinas Januška savo pranešime akcentavo pasyvius Lietuvos Vyriausybės ir Europos Sąjungos (ES) veiksmus reaguojant į įvykius Baltarusijoje, jis ypač kritikavo ES dėl to, kad, neįsitraukdama į Baltarusijos vidinius santykius, ji perleidžia daugiau galios ir įtakos sferos Rusijai. Kalbėdamas apie Lietuvos Seimą, A. Januška teigė, kad parlamentas padarė tai, kas buvo jo jėgoms, tuo tarpu Vyriausybė nieko reikšmingo nenuveikė, o Prezidentas mėgino tarpininkauti, tačiau tai nepavyko taip, kaip tikėtasi. Pasak diplomato, Lietuvos valstybės institucijoms buvo galima pasistengti labiau. Signataras taip pat kalbėjo, kad įžvelgia takoskyrą tarp išsakomų žodžių ir realybės Baltarusijos atžvilgiu, mat biurokratijos mechanizmai Lietuvoje vis dar užkerta kelią humanistinei pagalbai ir žmonių prieglobsčiui.

Šiais metais vyko 63-iasis „Santara-Šviesa“ suvažiavimas. Įprastai „santariškiai“ rinkdavosi Molėtų rajone, Alantos miestelyje, tačiau dėl COVID-19 židinio Molėtų rajone suvažiavimas vyko numatytomis rugpjūčio 28−30 dienomis Vilniaus universiteto Teatro salėje. 

„Santaros-Šviesos“ suvažiavimas vyksta tris dienas, jų metu diskutuojama apie šalies ateitį, švietimo politiką, valstybės institucijų ir partijų vaidmenį, aplinkosaugą ir gamtosaugą bei kitus kilusius aktualius klausimus.

Organizacija „Santara-Šviesa“ susikūrė 1957 m., Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuomet susijungė 1947 m. Tiubingene (Vokietijoje) įkurtas akademinio jaunimo sambūris „Šviesa“ ir 1954 metais įkurta liberalinio jaunimo organizacija „Santara. Šiandien „Santara-Šviesa“ jungia Lietuvos ir pasaulio kultūrininkus, intelektualus ir akademinį jaunimą.

Prisidėk prie išlikimo!

Jei „Bernardinai.lt“ norite skaityti ir rudenį, paremkite jau dabar.