Foninis triukšmas

Tekstas perpublikuojamas iš dienraščio „Draugas“ šeštadieninio priedo „Kultūra“ (2023 m. sausio 21 d., Nr. 3)

Knygoje, kurią labai mėgstu dėl jos šmaikštumo, grakščios formos ir nesenstančių tiesų (turiu omeny C. S. Lewiso „Kipšo laiškus“), senis Paralius jaunajam Nelabukui rašo, kad velnias ne veltui taip nemėgsta dviejų klausos pojūčiui priklausančių dalykų – tylos ir muzikos.

Nes jos abi priklauso harmonijos sričiai, o nelabiesiems harmonija, kaip žinome, tikrai ne prie širdies, nes liudija palaimingus kūrinijos laikus. Ir Kūrybos paslaptį, jos didybę, ir, žinoma, mūsų ryšį su Kūrėju – kur geriau išgirsi Dievo balsą, jei ne tyloje ir melodijoje?..

Todėl nelabiesiems taip patinka triukšmas. O jį kaip nedalomą šiuolaikybės akcentą mes visi pažįstame ir pripažįstame. Netgi laikome reikalingu, būtinu, neišvengiamu. Su kuriuo reikia susitaikyti ir netgi jį pamėgti. Jis praktiškai beveik užliejo mūsų kasdienybę, tapo jos fonu. Ir mes taip pripratome prie šito foninio triukšmo, kad visa kita, kas nėra triukšmas, ima mus gąsdinti ir gluminti.

Tik pagalvokite, ką reiškia tyla!.. Ne toji, kurioje palaimingai ošia berželiai (ar palmės), čiurlena upelis (ar jaukiai burbuliuoja sūkurinė vonia), skamba atpalaiduojanti nervus muzika ir kvepia ajurvedinė arbata. O ne!.. Tylą reikėtų suvokti kaip žvaigždėtos nakties prarają, laikų susikirtimą, žvilgsnį į savo sielą, į patį save; ir kaip šiurpą, save suvokus ir pamačius. Tai labai nejauku, tai slegia, tai varo iš proto – užtat toks raminantis ir jaukus yra foninis triukšmas, atskiriantis mus nuo pačių savęs.

O kas gi yra tas foninis triukšmas?.. Oi, tikrai ne vien šiuolaikinė popmuzika, skambanti prekybos centruose, sporto klubuose, kavinėse; atribojimo nuo tylos funkciją kuo puikiausiai atlieka socialiniai tinklai, kuriuose foninio triukšmo registrų yra kuo įvairiausių. Žinoma, ir medijos – o kaipgi be jų. Ir netgi knygos – baisybė knygų šiandien įnirtingai ir netgi nuožmiai atkerta mus nuo tylos ir nuo pastangos suprasti, kas aš esu iš tiesų ir kam gyvenu, kas yra grožis ir estetika, katarsis ir tragikomedija, harmonija ir dermė!

Jeigu negirdi pats savęs ir pats savęs bijai, tai kaip suprasi kitą? Kaip jį išklausysi, priimsi, pakęsi?..

Ir ką darysi, jeigu staiga, tau visai to netrokštant ir neplanuojant, atsitiks taip, kad susidursi su ta Tyla akis į akį, ir jokie mygtuko paspaudimai ir ekrano čiupinėjimai nebeįjungs įprasto ir mielo foninio triukšmo?..

Ar tuščią erdvę užpildys Tavo balsas?