2022 05 13

Jolanta Klietkutė OFS

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

9 min.

Legendinis tarpukario Lietuvos fotografas ir jo „crazy“ nuotraukos

Mečio Barkausko autoportretas XX a. 3 deš. Limis.lt nuotrauka

„Žiūrinėdami senas nuotraukas, aptiksime gausybę antspaudų su fotografų pavardėmis, bet apie daugelį jų duomenų nerasime. Šis faktas dar neleidžia daryti išvados, kad jie dirbo mažiau ar prasčiau. Greičiausiai jais niekas nepasidomėjo, nesurinko atsiminimų, nesukaupė archyvo“, – rašė Lietuvos fotografijos istorikė dr. Zita Pikelytė.

Taip nutiko ir su nuostabaus fotografo Mečio Barkausko, kurio biografijos faktai po sakinį pabirę tik įvairiuose leidiniuose, asmenybe. Jo darbais iki šiol nebuvo susidomėta, jie nebuvo tyrinėti ir sistemingai aprašyti. Lietuvos fotografijos klasika tapusiuose leidiniuose „Lietuvos fotografijos istorija: 1854–1940“, „Mūsų miestelių fotografai“ ir net naujausiame „Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija, 1839–1945“ nė vienu žodžiu neužsimenama apie M. Barkauską. Daugiausia žinių surinko dr. Z. Pikelytė, ji ištyrinėjo Lietuvos muziejų ikonografijos rinkinius ir pagal nuotraukų žymėjimus sistemingai surašė fotografus bei fotoateljė.

Tad, remiantis keliais Z. Pikelytės surinktais faktais, teko toliau studijuoti tarpukario spaudą, tyrinėti LIMIS esančias nuotraukas bei jų ženklinimą.

Mečio Barkausko autoportretas (apie 1928 m.)

Biografija

Mečislovas (Mečys) Barkauskas (Barkauskis) gimė 1902 m. vasario 21 d. Joniškyje, Šiaulių miesčionių Julijono ir Adolfinos Ginkevičiūtės Barkauskų šeimoje, kurioje užaugo septyni vaikai: penki sūnūs ir dvi dukterys. Sūnus Bronius Barkauskas taip pat pasirinko fotografo kelią – nuo 1955 metų dirbo fotografu Lietuvos kino studijoje; duktė Pulcherija darė puikias mėgėjiškas nuotraukas. 1938–1940 m. Šiauliuose „Spaudos fondo“ bendrovės fotolaborantu dirbo J. Barkauskas, kuris 1933 m. dalyvavo draugijos „Putpelė“ organizuotoje parodoje Šiauliuose. Toje pačioje parodoje dalyvavo ir fotografas Barkauskas iš Šiaulėnų. Galbūt tai buvo M. Barkausko giminaičiai?

1919 m. balandžio 13 d.–1920 m. gegužės 14 d. M. Barkauskas tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje. 1928 m. birželio 16 d. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu (liudijimas Nr. 2800) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Labai gaila, bet nepavyko išsiaiškinti, kur ir kada M. Barkauskas mokėsi fotografijos. Žinoma tik tai, kad baigęs tarnystę kariuomenėje 18-os metų jaunuolis 1920 m. Kelmėje, Tauragės g. 23, atidarė fotoateljė. Fotografija jis turėjo būti labai stipriai susidomėjęs, kadangi tokiame jauname amžiuje išdrįso įkurti nuosavą šios srities verslą. Vos po kelerių metų, 1922-aisiais, atvyko į Kuršėnus ir čia taip pat įkūrė fotoateljė.

Apie 1933 m. persikėlė gyventi arčiau pajūrio – į Kretingą. Susituokė su Elena Andrijaityte iš Šiaulių r., Jonaitiškių k., kuri ilgą laiką dirbo Kretingoje ir Klaipėdoje pas fotografus retušuotoja. 1939 m. sausio 5 d. Kretingoje gimė sūnus Egidijus Barkauskas (gydytojas chirurgas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras). M. Barkausko fotoateljė pavadinimu „Foto Centras“ veikė Kretingoje, Viešoji aikštė 14.

Mečys ir Elena Barkauskai. Limis.lt nuotrauka

1937 m. M. Barkausko fotoateljė „Foto centras“ įregistruota Palangoje, Basanavičiaus pr. 2 (greičiausiai buvo Kretingos centro filialas vasaros sezonui).

Deja, nei apie fotografo asmenybę, nei apie charakterį žinių neišliko. Tik viena žinutė ketvirtojo dešimtmečio pradžios spaudoje byloja, kad vietos klebonas buvo apsipykęs su žymiuoju Kuršėnų fotografu M. Barkausku, vadino jį ciciliku, o renginiuose vengė jo objektyvo.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje M. Barkauskas paliko šeimą ir išvyko iš Kretingos. Tolesnis gyvenimo kelias nežinomas. Žinant jo, kaip Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio, praeitį, galima daryti prielaidą, kad pasitraukė partizanauti į miškus arba buvo ištremtas. Kol kas, neišsamiai peržvelgus partizanų ir tremtinių sąrašus, M. Barkausko duomenų neaptikta. Taip pat nepavyko išsiaiškinti mirties datos ir vietos.

Fotografijų ženklinimas

Šiuo metu pavyko identifikuoti septynis M. Barkausko fotografinius antspaudus, dviejų rūšių kontaktiniu būdu atspaudžiamas vinjetes bei du kontaktiniu būdu ant vaizdo atspaudžiamus autografus.

Tauragės fotoateljė antspaudais ženklintų nuotraukų netekto aptikti, o Kuršėnų fotografijos nugarėlėje nuotraukos žymėtos penkių tipų stačiakampiais antspaudais: „Fotografija ◦ M. Barkauskas / ▫ KURSEHAI.“ (10 x 65 mm); „FOTO / M. BARKAUSKAS / KURŠĖNAI.“ (6 x 24 mm); toks pat, tik apjuostas dviguba linija (10 x 27 mm); „FOTO / M. BARKAUSKAS / Kuršėnai.“ (9 x 27 mm) ir lygiai toks pat, tik apjuostas vienguba linija (10 x 29 mm).

Pirmąsias Kretingos nuotraukas nugarėlėse žymėjo Kuršėnų antspaudais, kuriuos naudojo iki 1934 m., vėliau įsigijo du stačiakampius antspaudus: vieną apjuostą vienguba linija „Foto Centras / M. Barkauskas“ (6 x 21 mm), kitą – „FOTO / M. BARKAUSKAS“ (4 x 25 mm).

Apie 1936 m. Kretingos fotoateljė darytas nuotraukas ėmė žymėti kontaktiniu būdu: vaizdą juosė baltas rėmelis, kurio kairėje pusėje buvo užrašas „Foto Centras“, dešinėje – „Kretinga / Viešoji aikštė Nr. 14“. Vėliau ėmė naudoti dar vieną logotipą – kontaktiniu būdu atspaudžiamą firminį fotografo ženklą: nuotraukos rėmelio apačioje kairėje „FOTO CENTRAS“, dešinėje „M. BARKAUSKAS / KRETINGA“. Tiek antspaudą, tiek fotocentro logotipus naudojo iki pat 1940 m. Kretingos ateljė turėjo ir reklaminius vokelius, į kuriuos buvo sudedamos pagamintos nuotraukos.

Fotografinė veikla

Mažų miestelių tarpukario laikotarpio fotografus galima suskirstyti į profesionalus, kurie turėjo ateljė, jiems fotografija buvo amatas bei pragyvenimo šaltinis; bei mėgėjus, kurie fotografavo savo malonumui. Dar buvo ir laisvo verslo fotografai, namie įsirengę laboratorijas ir dirbę pagal užsakymus arba patys siūlydavę savo paslaugas, keliaudami iš kaimo į kaimą, iš miestelio į miestelį.

Mečys Barkauskas dirbo ne tik fotostudijoje, bet fotografavo ir miestelių šventes, įvairius įvykius, žmonių buitį, apylinkių vaizdus ir pan. Jo veikla buvo platesnė – jis buvo profesionalas, turėjo savo ateljė, tačiau nenustygo vienoje vietoje ir kaip laisvo verslo fotografas keliavo po visą Lietuvą atlikdamas užsakymus ir įgyvendindamas savo idėjas. Motociklu važinėjo po įvairius Lietuvos miestus, buvo visų svarbiausių įvykių sūkuryje, tačiau fiksavo ir pakeliui pasitaikančius peizažus, buities detales, žmonių emocijas…

Senojo Kuršėnų geležinkelio tilto statybos. Mečio Barkausko nuotrauka
Melioracijos darbai netoli Kuršėnų 1931 m. Mečio Barkausko nuotrauka

Peržvelgdami išlikusias gana skurdžias žinias apie šį fotografą, tyrinėdami virtualioje erdvėje prieinamus jo darbus, matome, kad jis fotografavo Anykščiuose, Baisogaloje, Birštone, Bubiuose, Dotnuvoje, Eržvilke, Jonavoje, Juodkrantėje, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Kretingoje, Kuršėnuose, Luokėje, Nidoje, Paežeriuose, Pakruojyje, Palangoje, Panevėžyje, Papilėje, Plateliuose, Raseiniuose, Ringuvėnuose, Salantuose, Skiemonyse, Šiauliuose, Šventojoje, Užventyje, Viekšniuose, Zarasuose, Žagarėje. M. Barkauskas užfiksavo daugybę kraštovaizdžių, ežerų, upių, kalnų bei įvairių objektų: dvaro rūmų, administracinių pastatų, bažnyčių, vėjo malūnų, paminklų, koplytėlių, kryžių… Išskirtinai daug Kuršėnų bei Šiaulių vaizdų.

M. Barkauskas įamžino daugybę organizacijų, įstaigų renginių bei įsimintinų Lietuvos istorinių įvykių: prezidento Antano Smetonos vizitą Kretingoje, Klaipėdos jūros dienas, turgaus dienas Šiauliuose, parodų atidarymus, bažnytinius atlaidus, melioracijos darbus, geležinkelio tiltų statybas, gatvių grindimą… Labai aktyviai fotografavo įvairius Šaulių organizacijos renginius. Pro jo fotoobjektyvą neprasprūdo ir paprastos buities akimirkos, pvz., bulvių sodinimas, vėžių gaudymas, žvejų kasdienybė, kortuotojai, čigonų taboro klajonės ir net turguje įkaušęs žmogelis.

Žvelgiant į M. Barkausko fotoateljė darytas nuotraukas, susidaro įspūdis, kad tai buvo neįtikėtinai kūrybinga asmenybė. Šešėliavimo, šoninės šviesos, kadro ir objekto komponavimu jo darbai primena Igno Stropaus braižą, tačiau M. Barkausko darbai nėra griežtai klasikiniai – jie alsuoja visiška fantazijos laisve. Ypač artimiausių šeimos narių, sesers ir brolio nuotraukas šiuolaikine kalba galima nusakyti kaip crazy – laisvi judesiai, teatralizuoti rūbai bei pozos, netikėtai naudojamas studijos rekvizitas. Taip pat laisvai varijavo ir nuotraukų vinjetavime – vaizdai tarsi išnirdavo iš visiškos tamsos, iš rūko, būdavo apipaišomi grafiniais elementais ar vienu metu panaudojami net keli rėmeliai.

Mečio Barkausko fotoateljė apie 1922–1928 m. M. Barkausko nuotrauka

Fotografas, tikriausiai buvo labai komunikabilus, nuoširdžiai bendraujantis, atviras žmogus, nes nuotraukų herojai į objektyvą žvelgia ne įsitempę, susikaustę, o atvirai, ramiai, smalsiai, romantiškai, šelmiškai. Keliose nuotraukose matome, kad jis turėjo bent du dumplinius fotoaparatus: vieną didelį – studijinį, kitą – mažiuką, kelioninį. Apie XX a. 4-ąjį dešimtmetį atėjo mada profiliu iškarpyti nuotraukų kraštus, tad ir dauguma M. Barkausko darbų yra rantytais pakraštėliais.

1936 m. lankstinuke „Palanga. Baltijos pajūrio vasarvietė. Palangos planas“ publikuotos keturios M. Barkausko nuotraukos: „Palanga nuo jūros tilto“, „Burlaiviai paruošti plaukimui“, „Žvejų romantika“, „Ronža įteka jūron“, tuo tarpu šiame leidinyje garsaus to meto Palangos fotografo Igno Stropaus buvo publikuotos vos dvi nuotraukos. Kaip ir dauguma to meto fotografų M. Barkauskas gražiausias savo nuotraukas platino kaip atvirukus.

Žvejai džiauna tinklus Palangoje XX a. 4 deš. Mečio Barkausko nuotrauka
Žvejai Palangoje XX a. 4 deš. Mečio Barkausko nuotrauka

Albumas „Lietuva vaizduose“

1930-aisiais visa Lietuva šventė 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirimo metines. Vienas svarbiausių tų metų renginių buvo iškilminga kunigaikščio paveikslo bei Raportų knygos „Vytauto Didžiojo garbei“ kelionė po Lietuvą, kuri prasidėjo 1930 m. liepos 15 d. ir pasibaigė rugsėjo 7 d. Garliavoje, Kaune. Paveikslas ir knyga keliavo sausuma, geležinkeliu, oru bei vandeniu ir aplankė visus didesnius Lietuvos miestus bei miestelius. Fotografas M. Barkauskas dalyvavo šioje kelionėje ir fiksavo visus svarbiausius įvykius. Per nepilnus du mėnesius padarė per 2000 nuotraukų.

Pasibaigus kelionei jis Šiaulių „Titnago“ spaustuvėje užsakė oranžinės spalvos reklamines skrajutes, skelbiančias apie naują didžiulį projektą: „Lietuva vaizduose. Nuo pradžios iki pabaigos 1930 – V. D. – metų, paminėjimui 500 metų nuo Vytauto Didžiojo mirimo dienos, leidžiu iš gražiausių Liet. gamtos vaizdų albumą virš dviejų tūkstančių fotografijų. Darbas tęsis per visus Vytauto Didžiojo metus. Bus užbaigtas tik metų gale. Jei 500 metų atgal būtų surinkti gražiausi vaizdai, tai šiandieną būtų didžiausia atmintis. Šiuo gi ir noriu šiais garbingais Vytauto Didžiojo metais parodyti, kad Lietuvoje yra visur gražių vaizdų ir reikia visiems branginti mūrų gamtą, kuri yra ne blogesnė kaip kitų kraštų. Todėl kiekvienas reikalaukite ir įsigykite šių metų vaizdų. Užsakymui reikia pasiųsti laišką ir nurodyti ir kokių Lietuvos vietų vaizdus norite gauti, ir prisiųsti 2 lit. 50 ct. Pinigais, už kuriuos bus prisiųsta 6 vaizdeliai. Užsakymą siųsti šiuo adresu: Foto M. Barkauskas, Kuršėnai.“

Vytauto Didžiojo paveikslas Birutės kalne Palangoje 1930 m. liepos 23 d. Mečio Barkausko nuotrauka
Juozo Tumo-Vaižganto laidotuvių eisena Kauno gatvėmis 1933 m. gegužės 2 d. Mečio Barkausko nuotrauka

1931 metų antroje pusėje M. Barkauskas ne tik platino pavienius fotoatvirukus ar jų rinkinius, bet pagal užsakymus gamino Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms skirtus fotografinius albumus. Labai gaila, kad šių albumų neteko aptikti Lietuvos muziejuose, taip pat ir kolekcininkai negali pasigirti jų gausa. Vis dėlto du egzempliorius pavyko atrasti – Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje ir privačioje bibliofilo Tomo Petreikio kolekcijoje. Palyginus abiejų albumėlių nuotraukas matome, kad chronologija išlieka, tačiau ne visos nuotraukos vienodos, įdedami skirtingų miestų vaizdai, skirtingas ir nuotraukų skaičius: KAVB – 28 vnt., o T. Petreikio – 38 vnt.

Albumų viršeliai aptraukti mėlyna medžiaga, centre ovaliniame rėmelyje įspaustas Vytauto Didžiojo portretinis bareljefas, o kampus rėmina augalinis ornamentas. Viršelio vidinėje pusėje priklijuotas nuotraukos dydžio (apie 90 x 130 mm) lapelis su spausdintu tekstu: „LIETUVA VAIZDUOSE. Nuo pradžios iki pabaigos 1930–V. D. m. Vytauto Didžiojo 500 metų sukaktuvių paminėjimui padariau 2000 foto-nuotraukų Lietuvos gražiausių vietų, iš kurių leidžiu šiuos mažus albomėlius. Užsakymus siųsti adresu: FOTO M. BARKAUSKAS, KURŠĖNAI. Perspausdinti draudžiama.“

Albumai neturi vientisos nuotraukų koncepcijos, tikriausiai varijavo pagal užsakovo norus. Vienija tik tai, kad nuotraukos atspindi kelionės chronologiją: pasakojimas prasideda Kaune ir baigiasi Nidoje. Pirmojoje nuotraukoje – Lietuvos valstybės herbas ir užrašas „Valio nepriklausoma Lietuva!“ Labai įdomi paskutinioji nuotrauka – vinjetė, kurioje pristatomas fotografijų albumas „Lietuva vaizduose“: dešinėje – M. Barkauskui skirtas pagyrimo raštas už dalyvavimą Šiaulių Liaudies meno dirbinių parodoje, kairėje nupieštas M. Barkausko „Lietuva vaizduose 1930 Vytauto Didžiojo metai“ albumo simbolinis projektas, centre – aukščiau minėta „Titnago“ spaustuvėje išleista reklaminė skrajutė. Aplinkui pateikti fotografo darbų pavyzdžiai, o apačioje – M. Barkausko portretas. Abu albumai nepilni: KAVB trūksta 2 vaizdų, T. Petreikio – 8.

M. Barkauskas šiuos albumus intensyviai reklamavo ir platino ne tik priimdamas užsakymus, bet ir pats važinėdamas po įvairius Lietuvos miestus. Vienoje Barkauskų šeimos išsaugotoje nuotraukoje matome fotografą, važiuojantį motociklu, papuoštu vėliava su užrašu: „Lietuva vaizduose / 1930 / Vytauto Didžiojo metais“.

Kodėl neišliko taip aktyviai platintų albumėlių, atskleidžia T. Petreikio patirtis: „Vienas prekeivis kurį laiką bandė parduoti Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms skirtą fotografinį albumą, kuriuos pagal užsakymą gamino Kuršėnų fotografas Mečys Barkauskas. Deja, pirkėjai domėjosi tik atskiromis nuotraukomis. Prekeivis, neradęs pirkėjo, albumą išplėšė atskiromis nuotraukomis. Išvydus šį vaizdą su apmaudu teko viską įsigyti ir padėti pirkinį į restauravimo eilėje laukiančių knygų lentyną.“

Į albumus klijuotos nuotraukos ne visos buvo žymimos fotografo antspaudu, taigi dabar po kolekcijas yra pasklidę daug „našlaičių“ – 1930-ųjų metų įvykių nuotraukų be skiriamųjų fotografo ženklų.

Mečys Barkauskas 1930 m. Limis.lt nuotrauka

Parodos

1930 m. spalio pradžioje M. Barkauskas dalyvavo liaudies meno dirbinių parodoje Šiauliuose ir buvo apdovanotas Žemės ūkio rūmų I laipsnio pagyrimo raštu.

1933 m. dalyvavo Lietuvių tautai populiarinti draugijos „Putpelė“ organizuotoje parodoje Šiaulių mergaičių gimnazijoje, kurioje pasirodė 67 autoriai, buvo pateiktos 622 nuotraukos. M. Barkauskas kelioms šios parodos sritims pristatė 60 fotografijų.

1933 m. gruodžio mėn. 17–27 d. dalyvavo Kaune Lietuvos fotomėgėjų sąjungos surengtoje 1-oje parodoje, kurioje pristatė 16 fotografijų. Daugiau žinių apie M. Barkausko dalyvavimą parodose aptikti nepavyko.

Peržvelgus LIMIS publikuotus, Barkauskų giminės archyvo bei kelių kolekcininkų sukauptus Mečio Barkausko darbus matome, kad 1920–1940 m. fotografas dirbo nepaprastai produktyviai: fotografavo ne tik ateljė lankytojus, bet motociklu išvažinėjo visos Lietuvos miestelius ir kaimus, užfiksavo daugybę kraštovaizdžių, urbanistinių ir buities vaizdų bei istorinių Lietuvos įvykių akimirkų. Dar neteko matyti tokią plačią Lietuvos geografiją aprėpusio fotografo. Dažniausiai fotografai dirbo lokaliai – savo miestelyje, na, dar jo apylinkėse ar kiek tolimesniuose regiono pakraščiuose, bet kad įvairiais laikotarpiais savo darbuose įamžintų Lietuvos kraštovaizdžius nuo vieno jos krašto iki kito – neįprasta ir įspūdinga. Kolekcininkų nuomone, jo darbai labai profesionalūs, kokybiški, todėl ir šiais laikais yra reti, nes juos labai greitai nuperka.

Fotografo darbų visuma turi didžiulę išliekamąją vertę, atskleidžia unikalią visos Lietuvos tarpukario gyvenimo panoramą. Mečio Barkausko fotografijų pasaulis spalvotas kaip pats gyvenimas. Jose regime ir vaizduotėje galime dėliotis tarpukario Lietuvos kasdienybę tokią, kokia ji buvo – nenudailintą ir tikrą.

Labai gaila, kad M. Barkausko biografija ir darbai dar nesulaukė fotografijos tyrinėtojų dėmesio. Šis pasakojimas apie fotografą taip pat toli gražu nėra išsamus – tai tik pirmas žingsnis, atspirties taškas tolesniems jo gyvenimo ir veiklos tyrinėtojams.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien