Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2023 01 24

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

G. Kasparovas ir M. Chodorkovskis ragina nesibaiminti Putino režimo žlugimo ir siūlo Rusijos ateities viziją

Protestas prieš Putino režimo karo nusikaltimus. EPA-EFE nuotrauka

„Vladimiro Putino režimas gyvena skolintu laiku. Istorijos banga keičia kryptį, ir viskas – nuo Ukrainos laimėjimų mūšio lauke iki tebesitęsiančios Vakarų vienybės ir ryžto Putino agresijos akivaizdoje – rodo, kad 2023-ieji bus lemiami metai. Jei Vakarai laikysis tvirtai, Putino režimas, tikėtina, žlugs netolimoje ateityje“, – tekste žurnalui „Foreign Affairs“ rašo Rusijos opozicionieriai Garis Kasparovas ir Michailas Chodorkovskis.

Autoriai kritikuoja kai kurių svarbiausių Ukrainos partnerių Vakaruose nenorą tiekti Kyjivui ginkluotę, kuri mūšio lauke galėtų suduoti Rusijai lemiamą smūgį. Įdomu tai, kad daugiausia kritikos sulaukia, kaip galima būtų tikėtis, ne Vokietija, o JAV prezidento Joe Bideno administracija, neduodanti Ukrainai tankų, ilgojo nuotolio raketinių sistemų bei bepiločių. Visa ši ginkluotė, anot G. Kasparovo ir M. Chodorkovskio, padėtų Ukrainai atsiimti okupuotas teritorijas ir užbaigti karą. Jie pabrėžia, kad tironiško Putino režimo pabaiga išties reikštų didžiulius pokyčius Rusijai ir likusiam pasauliui, tačiau tie pokyčiai esą būtų ne tokie, kokius juos dabar įsivaizduoja Baltieji rūmai.

„Užuot destabilizavusi Rusiją ir jos kaimynes, Ukrainos pergalė eliminuotų galingą revanšistinę jėgą ir sustiprintų demokratines jėgas visame pasaulyje“, – rašo opozicionieriai.

Garis Kasparovas. EPA-EFE nuotrauka

G. Kasparovas ir M. Chodorkovskis akcentuoja, kad demokratiją palaikantys rusai, kurie atmeta Putino totalitarinį režimą, daro viską, ką gali, kad padėtų Ukrainai išvaduoti okupuotas teritorijas ir atkurti savo teritorinį integralumą remiantis tarptautinės bendruomenės 1991-aisiais pripažintomis sienomis. Ši grupė, kuriai save priskiria ir abu autoriai, esą taip pat ruošiasi ir dienai po Putino.

„Rusijos veiksmo komitetas, išeivijoje veikiančių opozicijos grupių koalicija, kurios bendrasteigėjai buvome 2022 m. gegužę, siekia užtikrinti, kad Ukrainai būtų teisingai kompensuota už Putino agresiją, kad visi karo nusikaltėliai būtų patraukti atsakomybėm ir kad Rusija iš nesąžiningos diktatūros transformuotųsi į federalinę parlamentinę respubliką. Artėjančios Putino valdymo pabaigos nederėtų baimintis. Priešingai, jos reikia laukti išskėstomis rankomis“, – rašo G. Kasparovas ir M. Chodorkovskis.

Autoriai reiškia įsitikinimą, kad Putino pastangos atkurti prarastą Rusijos imperiją yra pasmerktos žlugti, tad laikas Rusijai pereiti prie demokratijos ir galias deleguoti regioniniam lygmeniui. Pabrėžiama, jog tokia transformacija yra įmanoma tik vienu atveju – jei Putinas patirs pralaimėjimą Ukrainos karo lauke. Taip Putino režimas taptų itin pažeidžiamas iš vidaus. 

„Vakarai, o labiausiai JAV, yra pajėgūs suteikti karinę ir finansinę paramą, kuri pagreitintų tai, kas neišvengiama, ir atvestų Ukrainą į greitą pergalę. Tačiau J. Bideno administracija vis dar nėra nusistačiusi vieno aiškaus karo pabaigos tikslo, o kai kurie JAV pareigūnai netgi siūlė, kad Kyjivas turėtų svarstyti atsisakyti dalies savo teritorijos dėl taikos. Tokie pasiūlymai neįkvepia tvirtumo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai pasakė, jog Ukrainos žmonės niekada nesutiks su tokiu sandėriu. Bet kokios teritorinės nuolaidos Putinui galiausiai neišvengiamai sukels dar vieną karą“, – rašo G. Kasparovas ir M. Chodorkovskis.

Jų supratimu, Vašingtono ir kitų sąjungininkių nenoras tiekti Ukrainai reikiamą ginkluotę kyla iš baimės dėl padarinių, kurie galėtų kilti Ukrainai mūšio lauke sutriuškinus Rusiją. Daugelis J. Bideno administracijos narių bijo, kad toks scenarijus reikštų Rusijos žlugimą, panardinsiantį branduolinę valstybę į chaosą, ir Kinijos sustiprėjimą.

Michailas Chodorkovskis. EPA-EFE nuotrauka

G. Kasparovas ir M. Chodorkovskis rašo, kad Rusijos žlugimo scenarijus yra realus, tačiau rizika yra didesnė esant valdžioje pačiam Putinui, kuris stumia valstybę vis didesnės centralizacijos ir militarizacijos kryptimi, o ne demokratinio ir federalizaciją įvykdžiusio režimo sąlygomis. Opozicijos atstovų teigimu, Vašingtonui ir kitiems derėtų baimintis ne Putino režimo žlugimo, o to režimo, kuris jau grasino kare panaudoti branduolinius ginklus, išlikimo.

„Beveik du dešimtmečius kai kurie Vakarų komentatoriai aiškino, kad Rusijos žmonės niekada nepriims demokratijos ir kad Rusija yra pasmerkta revanšizmui. Išties Putino propagandai pavyko didžiulę Rusijos visuomenės dalį įtikinti tuo, kad Vakarų vertybės yra svetimos Rusijai. Tačiau ekonominė integracija į Vakarus leido kitoms valstybėms įveikti fašistinį paveldą. Tad gilesnė integracija į Europą, kurią lydėtų ir sankcijų įvykdžius tam tikras sąlygas palengvinimas, galėtų padėti Rusijai padaryti tą patį“, – konstatuoja autoriai. 

Po Putino karinio pralaimėjimo, anot jų, Rusijai tektų rinktis – tapti Kinijos vasale ar pradėti reintegraciją į Europą pirma teisingai atlyginus Ukrainai už karo metu padarytą žalą ir nubaudus karo nusikaltėlius. G. Kasparovas ir M. Chodorkovskis yra įsitikinę, kad daugumai rusų pasirinkimas būtų aiškus – taika, laisvė ir klestėjimas. Tokį pasirinkimą esą dar labiau paskatintų sparti Ukrainos rekonstrukcija.

Autoriai taip pat siūlo ir modelį, kaip galėtų vykti perėjimas prie demokratijos. Tiesa, jo esminė silpnybė yra ta, kad Putino režimo žlugimas jokiu būdu dar nereikštų, kad prodemokratinėms jėgoms, o ne, pavyzdžiui, dar didesniems radikalams iš buvusio režimo aplinkos atsivertų galimybės kurti šalies ateitį. Bet kokiu atveju G. Kasparovas ir M. Chodorkovskis teigia, kad per dvejus metus nuo režimo žlugimo rusai turėtų išrinkti steigiamąją asamblėją, kurios pagrindiniai uždaviniai būtų naujos konstitucijos priėmimas ir naujų regionų valdymo institucijų steigimas. Trumpuoju laikotarpiu iki šios asamblėjos šalį valdytų pereinamoji valstybės taryba, kuri turėtų įstatymų leidimo galią ir prižiūrėtų laikinąją technokratinę vyriausybę. Pastarosios branduolį sudarytų teisės viršenybės principui įsipareigoję rusai, kurie viešai aiškiai atsiribojo nuo Putino karo ir jo nelegitimaus režimo. Tai reikštų, kad vyriausybėje iš esmės dominuotų šiuo metu išeivijoje gyvenantys rusai. Vienas svarbiausių šio laikotarpio uždavinių esą būtų stabilizuoti ekonomiką, o tam reikėtų ir Vakarų pagalbos.

G. Kasparovas ir M. Chodorkovskis pabrėžia, kad vos įgavusi teises veikti valstybės taryba pasirašytų taikos susitarimą su Ukraina, pripažindama 1991 metais nustatytas jos sienas ir įsipareigodama teisingai kompensuoti už Putino karo padarytą žalą. Taryba esą taip pat oficialiai atmestų Putino režimo imperialistines užmačias tiek Rusijoje, tiek užsienyje. Tai reikštų ir paramos prorusiškiems dariniams buvusių sovietinių respublikų teritorijose nutraukimą. Galiausiai taryba, autorių tikinimu, nutrauktų konfrontaciją su Vakarais ir pereitų į tokią politiką, kuri paremta taika, partneryste ir integracija į Europos ir transatlantines institucijas.

Verta atkreipti dėmesį, kad, autorių teigimu, taryba turėtų imtis ir Rusijos demilitarizacijos smarkiai sumažinant ginkluotųjų pajėgų dydį, taip kartu sutaupant lėšas, reikalingas joms išlaikyti. Taryba taip pat panaikintų Putino policinės valstybės organus, įskaitant ir Federalinę saugumo tarnybą bei Centrą kovai su ekstremizmu. Taip pat esą būtų atšaukti ir Putino valdymo metu priimti represiniai įstatymai, iš kalėjimų būtų paleisti ir visiškai reabilituoti politiniai kaliniai, taip pat ir įvykdyta platesnio masto amnestijos programa, kuri sumažintų Rusijoje kalinčių žmonių skaičių.

Protestas prieš Rusijos veto teisę Jungtinėse Tautose. EPA-EFE nuotrauka

G. Kasparovas ir M. Chodorkovskis pabrėžia, kad federaliniu lygiu valstybė vykdytų griežtą liustracijos programą, kuri iš pareigų pašalintų visus, kurie atsakingi už buvusio režimo nusikaltimus. Būtų likviduotos ir visos politinės partijos bei organizacijos, kurios palaikė invaziją į Ukrainą. „Tuo pačiu metu taryba liberalizuotų rinkimus reglamentuojančius įstatymus, supaprastintų procesą politinėms partijoms steigti ir panaikintų Putino eros ribojimus masiniams susibūrimams, streikams, demonstracijoms“, – teigia opozicijos atstovai.

Jų teigimu, Valstybės taryba pradėtų ir Rusijos decentralizavimą, kai žymios galios, įskaitant biudžetines, būtų deleguotos regionams. Tokios reformos esą leistų susilpninti galingą imperinį centrą. „Jei federalinė vyriausybė neturi visiškos finansų kontrolės, tai tokiu atveju ji neturėtų ir išteklių kariniams nuotykiams“, – konstatuoja autoriai.

Galiausiai, pabrėžia M. Chodorkovskis ir G. Kasparovas, taryba pasiektų, kad karo nusikaltėliai ir aukšto rango Putino režimo nariai sulauktų atsakomybės. Už didžiausius karo nusikaltimus atsakingieji būtų teisiami tarptautiniame tribunole, o likusiuosius teistų pati Rusija. „Kad taip įvyktų, reikia nubrėžti aiškią liniją tarp karo nusikaltėlių ir buvusių režimo veikėjų, pastariesiems siūlant įvairius kompromisus ir taip užtikrinant, kad perėjimas vyktų taikiai“, – akcentuoja autoriai.

Kremlius. EPA-EFE nuotrauka

„Tai yra lemiama akimirka Ukrainai. J. Bidenas gali pakreipti įvykių tėkmę Kyjivo naudai savo deklaracijas paremdamas tankų ir ilgojo nuotolio ginkluotės perdavimu. Jis taip pat gali paskatinti Putino režimo žlugimą ir taip atverti galimybę demokratinei Rusijai bei pademonstruoti pasauliui karinės agresijos kvailybę. JAV neturi leisti, kad jos baimės užkirstų kelią Ukrainos viltims“, – apibendrindami konstatuoja G. Kasparovas ir M. Chodorkovskis.

Pagal žurnalą „Foreign Affairs“ parengė Donatas Puslys.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien