Gabių vaikų atpažinimo srityje judame į priekį, bet ar pakankamai?

Kaip šiandien suprantama gabių vaikų sąvoka Lietuvoje?

Nuo gabių vaikų apibrėžimo įtvirtinimo Lietuvos švietimo dokumentuose praėjo daugiau nei 15 metų ir jis kol kas nėra pasikeitęs, tai vaikai, galintys efektyviai įgyti žinių ir gebėjimų, juos pritaikyti naujoms problemoms spręsti ir sparčiai mokytis iš patirties. Jų intelektinių gebėjimų lygis labai aukštas. Šiems vaikams būdingas aukštas kūrybiškumo lygis.

Šis apibrėžimas pakankamai griežtas ir pagal jį Lietuvos mokyklose mokosi tik apie 2–3 procentus tokių vaikų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, gabaus vaiko apibrėžimas pritaikomas ugdymo praktikai, todėl vis dažniau šią vaikų grupę vadiname didelį mokymosi potencialą turinčiais vaikais. Šioje grupėje atsiduria kur kas didesnis skaičius vaikų, o ir kriterijai lankstesni – vieni vaikai pasižymi ypač aukštais intelektiniais gebėjimais, kitų mokymosi pasiekimai itin dideli. Juos visus galime įvardyti kaip didelį mokymosi potencialą turinčius vaikus.

Įvyko Europos Sąjungos fondo projekto „Mokinių gebėjimų atskleidimo ir jų ugdymo sistemos plėtra“ mokymai didelį mokymosi potencialą turinčių (gabių) vaikų tema. Papasakokite plačiau apie juos. Kokių žinių, atpažįstant gabius vaikus, mūsų pedagogams trūksta labiausiai?

Mokymų metu mokytojai turėjo galimybę susipažinti ir aptarti didelį mokymosi potencialą turinčių vaikų mokymosi, elgesio, emocijų ypatumus, skirtumus tarp gerai besimokančių ir gabių vaikų, jų atpažinimo galimybes. Tačiau šių vaikų atpažinimas – tik vienas žingsnis, kuris būtų betikslis, jei šiems vaikams nebūtų galimybių ugdytis pagal savo gebėjimus. Todėl mokymų metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių ugdymui – projekto ekspertų komandos sukurtų lietuvių kalbos, matematikos ir gamtos mokslų modulių 3–10 klasėms pristatymui ir aptarimui.

Kokie projekto tikslai, vizija? Ką konkrečiai norima juo pasiekti?

Projektu siekiama kurti ir plėtoti mokinių gebėjimų atpažinimą ir jų plėtojimą įgalinant psichologus ir mokytojus pažinti mokinio gebėjimus ir parinkti jiems tinkamą ugdymą. Didelį mokymosi potencialą turintiems mokiniams bendrosios ugdymo programos įprastai per lengvos, jie dažnai teigia, kad pamokose nėra ką veikti, mokytojai irgi pastebi, kad toks vaikas, atlikęs užduotis (arba jų neatlikęs, nes jos nuobodžios), trukdo kitų vaikų mokymuisi. Todėl projekte dirbantys ekspertai kuria skirtingų dalykų turinį, kuris skirtas pradinių ir pagrindinių mokyklų mokiniams. Svarbu pažymėti, kad tai ne pavienės užduotys, o moduliai, kurių realizavimui kiekvienas mokytojas gali skirti laiko savo nuožiūra. Taigi projekte kuriami 3–10 klasių lietuvių kalbos, matematikos ir gamtos mokslų moduliai, kurie prieinami kiekvienam mokytojui (žr. čia). Kiekvienam moduliui sukurtas mokytojo ir mokinio aplankas, todėl jį naudoti pamokose (net ir nuotolinėse) – visiškai paprasta.

Turėdami priemonę, kaip ugdyti didelį mokymosi potencialą turinčius mokinius, labai svarbu nustatyti, kurie iš jų gali būti priskirti šiai grupei. Žinoma, modulių medžiagą mokytojas gali taikyti ir visiems klasės mokiniams, tačiau didesniajai jų daliai modulių medžiaga per sunki, o tokia situacija gali sumenkinti mokymosi motyvaciją. Todėl projekte numatyta sukurti ir išbandyti didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atrankos sistemą. Atrankos procese dalyvauja ir vaiko mokytojas, ir mokyklos psichologas, kadangi atranka vykdoma remiantis ne vienu, o keliais kriterijais. Mokytojai gali gana tiksliai įvertinti vaiko mokyklinius pasiekimus, tačiau dalis mokinių, net ir turėdami labai aukštus intelektinius gebėjimus, mokosi vidutiniškai ar net blogiau. Tokius vaikus padeda atpažinti intelekto testai. Vadinasi, reikalingas ir intelekto testas, ir specialistai (psichologai), kurie būtų pasirengę įvertinti vaikų intelektinius gebėjimus. Taigi, didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atpažinimas ir ugdymas yra tarsi dvi neatsiejamos dalys, kurios efektyvios tik tuomet, kai veikia kartu, o projekte sukurti produktai pagelbėtų, kad bet kurioje Lietuvos mokykloje vyktų efektyvesnis didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių ugdymas.

Kas jau nuveikta šalies mokyklose projekto metu?

Kadangi šiuo metu vyksta jau antrasis projekto etapas, galima apžvelgti veiklas vykdytas nuo 2016 metų. Nors viename projekto etape dalyvavo 49 Lietuvos mokyklos. Jose vyko atpažinimo instrumentų kūrimo ir standartizavimo tyrimai. Kuriuose dalyvavo daugiau nei 6 000 mokinių. Galime drąsiai teigti, kad yra sukurta ir puikiai veikia didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atpažinimo sistema. 49 mokyklose išbandyti ir vis dar bandomi projekto ekspertų kuriami moduliai. Pasibaigus projektui turėsime ne tik galimybę atpažinti didelį mokymosi potencialą turinčius vaikus, bet ir priemonių juos ugdyti. Taip pat bus įvertintas jų efektyvumas bei aprašyti principai ir rekomendacijos, kaip turėtų vykti didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių ugdymas mokykloje nuo atpažinimo iki jų pasiekimų įvertinimo.

Vis dažniau išgirstame teigiant, jog vaikas buvo gabus, bet nerealizavo savo gabumų, sakykite, kaip tai nutinka? Ko trūksta, kad gabumai būtų realizuojami?

Lietuvoje ir kitose Vakarų šalyse atliktais ir atliekamais tyrimų duomenimis, savo gebėjimų nerealizuojančių gabių mokinių yra 30–40 procentų. Vadinasi, kas trečias gabus mokinys, kuris dėl savo intelektinių gebėjimų galėtų nesunkiai įveikti ugdymo programą aukščiausiais įvertinimais, mokosi vidutiniškai ar net dar blogiau. Nerealizavimo priežasčių daug ir ne visuomet lengva jas nustatyti. Dažnai jos skirstomos į išorines ir vidines. Kartais vaikai savo gebėjimų nerealizuoja dėl to, kad mokymosi medžiaga nuobodi, o mokytojai neskatina vaiko domėtis ar net atvirkščiai – slopina jo susidomėjimą tam tikra sritimi. Dar viena priežastimi gali būti ir tėvų (globėjų) nuostatos dėl vaiko mokymosi, mokytojų ar mokyklos apskritai. Kai kada nerealizavimo priežastimi gali būti ir tai, kad vaikas dėl atmosferos klasėje linkęs slėpti savo gabumus. Lyginant realizuojančius ir nerealizuojančius mokinius, tarp pastarųjų daugiau perfekcionistų, dideliu stresu reaguojančių į bet kurią žinių ar gebėjimų tikrinimo situaciją. Taip pat svarbu žinoti, kad vien vaiko noro nepakanka, kad jis iš nerealizuojančio virstų savo gebėjimus realizuojančiu mokiniu. Dažnai problema būna jau įsisenėjusi, vaikas „prisigaudęs“ spragų, todėl jam gali būti reikalinga didesnė mokytojų ir kitų specialistų pagalba.

Projektas vykdomas jau keletą metų, ar pastebite, jog situacija atpažįstant gabius vaikus šalyje gerėja?

Tenka apgailestauti, bet esminių pokyčių atpažįstant ir ugdant didelį mokymosi potencialą turinčius mokinius per paskutinius 10 metų nėra įvykę. Kaip ir anksčiau – viskas remiasi mokyklų bendruomenių ar tik atskirų mokytojų, kartais tėvų iniciatyva. Taip, žinoma, atsiranda privačių institucijų, tačiau norėtųsi, kad kiekvienoje mokykloje būtų galimybės ugdytis didelį mokymosi potencialą turintiems mokiniams. Taip pat labai svarbu suvokti, kad šių vaikų atpažinimas ir ugdymas – ne vienerių ar dviejų metų projektas, o nuolatinis ir nenutrūkstamas procesas. Net ir dabar turime pavyzdžių, kai pradinėje mokykloje buvo vykdyta gabiems ar didelį mokymosi potencialą turintiems mokiniams skirta programa, o vaikui baigus pradinę mokyklą, „kitoks“ ugdymas nutrūksta, visas įdirbis „išbarstomas“. Tose šalyse, kuriose gabių vaikų ugdymo tradicijos formuojamos ir puoselėjamos ilgesnį laiką bei egzistuoja atpažinimo ir ugdymo sistema, labai aiškiai deklaruojama, kad gabūs (didelio mokymosi potencialo) vaikai didžiausias šalies turtas ir į tą turtą pirmiausia reikia investuoti, o tada tikėtis grąžos. Lietuvoje apie investavimą į šiuos vaikus visos švietimo sistemos mastu kol kas nėra net kalbama.

Kokios vaikų gabumų atpažinimo tendencijos pasaulyje? Kokios metodikos taikomos? Ar mes žengiame koja kojon su pasauliu šioje srityje, ar vis dėlto dar reikia stengtis?

Liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje vyko nuotolinė Pasaulinės gabių ir talentingų vaikų tarybos kas antrus metus rengiama konferencija. Buvo puiki proga pasitikrinti, kuo skiriamės ir kuo esame panašūs į kitas šalis. Džiugu pažymėti, kad Lietuvoje sukurta didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atpažinimo sistema gali būti vertinama kaip šiuolaikiška ir atsižvelgianti į visus deklaruojamus principus: atpažinimui skirti instrumentai neturi būti šališki, atpažįstant reikia remtis bent keliais vertinimo kriterijais ir vertintojais. Visa tai atsispindi projekte įgyvendinamai atrankos sistemai. Konferencijoje ypač daug dėmesio skirta gabių vaikų ugdymui. Pasaulinės gabių ir talentingų vaikų tarybos sudaryta darbo grupė parengė ir paskelbė gabių vaikų ugdymo principus, kurie gali būti taikomi kaip gairės mokytojams, specialistams, mokslininkams, o ypač švietimo politikos formuotojams gabių vaikų ugdymui kiekvienoje šalyje (žr. čia). Reikia tikėtis, kad šios gairės padės paskatinti proveržį didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių ugdymo srityje.