2021 11 04

Vysk. Algirdas Jurevičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Galimybių pasas – biblinė tikrovė?

Vysk. Algirdas Jurevičius. Bernardinai.lt nuotrauka

„Ką Jėzus pasakytų apie galimybių pasą?“ – toks klausimas neseniai nuskambėjo „Marijos radijo“ eteryje ir sukėlė susidomėjimą, nes visuomenėje sklando nuomonė apie gyventojų segregaciją, teisių apribojimą bei spaudimą tokį dokumentą turėti.

Išklausiau graudžią istoriją apie tai, kaip iš kavinės buvo išprašyti lankytojai, kurie neturėjo galimybių paso… Ši istorija man pasirodė kažkur girdėta, todėl prisiminiau, kad ir Jėzus apie tai kalbėjo.

O buvo taip: karaliaus sūnaus vestuvėse dalyvavo daug svečių, iš kurių vienas neturėjo „galimybių paso“ (Jėzaus laikais tai buvo vadinama vestuvių drabužiu). Karalius liepė: „Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“ (Mt 22, 13). Krikščionims tai nieko naujo, nes šis Jėzaus palyginimas plačiai žinomas.

„O ar Bažnyčioje taip pat reikalaujama galimybių paso?“ Bažnyčia to nereikalauja, nes „ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams! Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių“ (Mk 2, 17). Anot popiežiaus Pranciškaus, Bažnyčia yra karo lauko ligoninė, o į ligonines ir kitas gydymo įstaigas yra priimami visi be išimties. Sutaikydama žmones su Dievu ir paskelbdama išgelbėjimo žinią Bažnyčia suteikia neįkainojamų galimybių pasą.

Visa išganymo doktrina (soteriologija) krikščionybėje remiasi pamatine prielaida, kad kiekvienam žmogui yra suteikiama galimybė būti Dievo išgelbėtam. Ši galimybė teikiama „veltui, be sidabro“ (Iz 55, 1) ir priimama kaip malonė. Nėra nė vieno žmogaus, kuris iš anksto būtų atmestas ar pasmerktas, bet visi kviečiami ateiti prie Viešpaties ir turėti gyvenimo pilnatvę. Ne visi, deja, pasinaudoja šia malone. Kartais patys užkietina savo širdis, o kartais kitų būna suklaidinti ir pasilieka savo užsispyrime, atmesdami Viešpaties teikiamą galimybių pasą. Ką tuomet daryti Dievui?

Evangelija pristato Paskutinį teismą, kuriame paviešinama žemiškame gyvenime prasidėjusi segregacija (plg. Mt 25, 31–46). Pats lotyniškas žodis segregare reiškia atskyrimą nuo bandos. Viešpaties akivaizdoje „bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių [lot. segregat oves ab hedis]“ (Mt 25, 32).

Peršasi išvada, kad į pražūtį eina tik savanoriai, daugel kartų atmetę Viešpaties siūlomą galimybę išsigelbėti. Laimingi, kurie tuo pasinaudoja!

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien