Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2021 11 01

Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Galimybių pasas tapti šventuoju

Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka

Kažkada per sutvirtinamųjų katechezę kalbėjau jaunuoliams apie šventumą kaip normalų dalyką, į kurį visi esame pakviesti.

Vaikinas: „Jūs būsit šventa?“

Ses. Juozapa: „Taip.“

Mergina: „Būsit šventoji Juozapa Marijampolietė???“

Dėl prievardžio nesu tikra, mat Marijampolėje nebegyvenu. Bet šventumo galimybę, kvietimą būti šventi turime visi.

Taip pat visi turime savų įsivaizdavimų apie šventumą bei šventuosius ir kaip šventumas turėtų pasireikšti. Neretai būtent šventumo įvaizdis (kad tai yra tolima ir man nepasiekiama) tampa sunkumu priimti savo pašaukimą į šventumą. Gali atrodyti, kad šventumas rezervuotas ypatingiems asmenims. Tačiau būtent šiais laikais matome, kad šventieji kyla iš mūsų pačių tarpo, ir jie tampa šventi kasdienybėje.

Apaštalas Paulius savo laiškuose kreipiasi į Bažnyčios narius: „Jūs, Dievo šventieji ir numylėtiniai.“ Nes šventumas yra natūrali krikščionio būsena. Per krikštą buvome Dievui pašvęsti. Ir nors kasdienoje susiduriame su nuodėmės tikrove, savo ribotumu, netobulumu – taip pat kasdienoje esame ir pašventinami, nes Dievas dalijasi su mumis savo šventumu.

Būtent per krikštą esame gavę šventumo galimybių pasą. Tik įrodyti, kad turi tokį pasą šventumui pasiekti, nereikia: šventumas ir jo siekis matomas. Ir esame kviečiami naudotis ta galimybe. Siekti ne to egzaltuoto, nusaldinto, tolimo šventumo, bet išsiskleidžiančio kasdienoje, apčiuopiamo per dovanojimąsi kitiems, per kantrų kasdienių iššūkių išgyvenimą, per ištikimą kelionę su Dievu sunkumuose.

Tą paprastą šventumą matome kasdien: ir švelnioje tėvų meilėje krizes išgyvenantiems vaikams, ir ištikimame žmonių rūpestyje dėl ligų ir amžiaus prislėgtų artimųjų, ir daugybėje kitų situacijų. Tik toks šventumas sunkiau pastebimas – nes jis kasdienis, nepompastiškas. Bet galbūt tai ir yra didinga – nes būtent tada išnaudojamos galimybės tapti šventam, išsiskleisti šventumui.

Šventumas yra galimybė, mums ją dovanoja Dievas, ir Jis mus veda į šventumą, į buvimą tikrai savimi, geriausiai kaip tik galiu būti. Tai kvietimas ir iššūkis įsitraukti į Dievo planą, atsiliepti į Jo svajones, palinkėjimus man. Nes Dievas juk trokšta ir linki gerų dalykų. Troškimą būti šventiems, panašėti į Dievą nešiojamės širdyje, niekas jo atimti negali – ir galimybės tapti šventam galiojimas nesibaigia dėl klaidų ar mano nenoro.

Šventieji. Fra Angelico (1395–1455). Wikipedia.org nuotrauka

Kai Bažnyčia švenčia Visų Šventųjų iškilmę, ji mini visus visų laikų šventuosius: ir žinomus visai Bažnyčiai, ir svarbius tik konkrečiuose regionuose, ir istorijoje padariusius didelę įtaką, ir, regis, nieko ypatingo nenuveikusius, ir dažnai minimus, ir niekam nežinomus. Bažnyčia mini ir tuos, kurių šventumas spindi ir yra pavyzdys, mini ir tuos, kurių šventumu abejojama, ir tuos, kurių šventumas pašventino visus sutiktuosius, ir tuos, kurių šventumas kasdienis.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Bažnyčia švenčia, kad ji šventa, kad ji šventųjų bendruomenė – nors ir patirianti iššūkių, susidurianti su sunkumais, veikiama nuodėmės ir kenčianti dėl savo narių neatsiliepimo į pašaukimą būti šventiems, dėl nesinaudojimo šventumo galimybių pasu.

Ir Jūs, kurie skaitote šiuos žodžius, tikrai esate Dievo šventieji ir numylėtiniai. Nes esate išrinkti ir pašaukti būti šventi ir savo šventumu pašventinti kiekvieną kasdienybės akimirką.