2020 12 11

Rosita Garškaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Garsenybės kviečia aukoti lėšų J. R. R. Tolkieno namui pirkti – ar prisidės fanai?

Tolkieno namas
Šiame name Oksforde J. R. R. Tolkienas parašė „Hobitą“ ir didžiąją dalį „Žiedų valdovo“ trilogijos. Nekilnojamo turto agentūros „Breckon and Breckon“ nuotrauka

Nekilnojamojo turto rinkoje atsidūrus Oksforde esančiam namui, kuriame J. R. R. Tolkienas gyveno septyniolika metų ir parašė didžiąją dalį „Žiedų valdovo“ trilogijos, pradėta lėšų rinkimo kampanija.

Jos iniciatoriai tikisi, kad filologijos profesoriaus sukurto pasaulio fanai neliks abejingi ir įsigytame name pavyks įkurti jo kūrybai skirtą centrą, bet ar tikrai Tolkieno kūrybos entuziastai, kurių gausu visame pasaulyje, prisidės?

Keista, kad iki šiol dar nėra tokio populiarumo rašytojui skirto muziejaus ar kitos atviros kultūrinės įstaigos, kur būtų galima patyrinėti jo gyvenimą, kūrybą ir įtakas. Šią situaciją pakeisti nori „Project Northmoor“, surinkdami 4,5 milijonus svarų sterlingų (4,9, mln. eurų), kurie leistų organizacijai įsigyti namą adresu Nortmūro kelias 20, kuriame Tolkienas su šeima – žmona Edith ir keturiais vaikais – gyveno 1930–1947 m., jį renovuoti ir įkurti centrą, kuriame ne tik būtų organizuojami kursai, seminarai ir renginiai, bet Viduržemės gerbėjai galėtų ir trumpai apsistoti, atvykę kūrybiniais ar poilsio tikslais, o negalintiems atvykti į Oksfordą bus kuriamos įtraukiančios virtualios patirtys.

Visa projekto komunikacija, kaip ir dera, yra susieta su Viduržemės gyventojais ir vietovardžiais. Pavyzdžiui, paaukoti projektui galima nuo 20 svarų sterlingų (elfų dovana) iki 200 tūkst. (burtininkų dovana) ar net dar daugiau (valarų dovana). „Surinkti šešis milijonus JAV dolerių per tris mėnesius – nemenkas iššūkis, tačiau užtenka pažvelgti į tiek pat laiko užtrukusią Frodo ir Semo kelionę iš Rivendeilo į Lemties kalną, kuri įkvepia, kad ir mes galime tai padaryti“, – sako projekto komandai vadovaujanti britų rašytoja Julia Golding

Prie projekto prisijungė būrys kultūros pasaulio įžymybių, tarp kurių ir burtininką Gendalfą režisieriaus Peterio Jacksono filmuose pagal „Žiedų valdovą“ suvaidinęs (ir už tai „Oskaru“ apdovanotas) seras Ianas McKellenas, Bilbą Baginsą to paties režisieriaus filmuose pagal „Hobitą“ įkūnijęs Martinas Freemanas, kompozitorė Annie Lennox, sukūrusi „Oskaru“ įvertintą dainą „Into the West,“ antrajam „Žiedų valdovo“ filmui, ir kiti. Jų kvietimą prisidėti prie iniciatyvos galima peržiūrėti šiame videoįraše:

Dviejų aukštų namas, kurį norima nupirkti, buvo pastatytas 1924 m. Basilui Blackwellui, žymiam Oksfordo knygyno savininkui. Viršuje – šeši miegamieji ir keturi vonios kambariai, apačioje – dar vienas miegamasis, virtuvė ir didžiulė svetainė, kurioje Tolkienas daugiausia ir rašydavo bei priiminėdavo studentus iš Oksfordo universiteto. Prie namo esančiame erdviame sode yra išlikę keli paties rašytojo sodinti medžiai. Didele dalimi namas išliko nepakitęs ir gerai atspindi trečiojo dešimtmečio dvasią: išliko kietmedžio grindys, aukštos lubos, židiniai.

Seras McKellenas videoįraše teigia, kad tikslą pasiekti įmanoma, tik remiant visame pasaulyje veikiančiose Tolkieno gerbėjų bendruomenėms. Pasiteiravome, ką apie šį sumanymą mano „Tolkien Lietuva“ draugijos įkūrėjas ir prezidentas, astrofizikas dr. Kastytis Zubovas. Jis abejoja, ar pavyks surinkti reikiamų lėšų ir pats asmeniškai nežada prisidėti. „Skepticizmą kelia įvairūs neaiškumai, susiję su projekto organizatoriais ir tikslais. Nors garsiai kalbama apie Tolkieno namo „išsaugojimą“, iš tiesų neatrodo, kad namui kas nors grėstų. Taip pat tai nebus ir „Tolkieno muziejus“, nes pagal galiojančius teisės aktus namo paskirtis privalo išlikti gyvenamoji. Taigi iš tiesų ten planuojama įrengti seminarams ir kūrybinėms dirbtuvėms skirtą centrą. Galiausiai tarp žmonių, organizuojančių šį projektą, berods, nėra nė vieno Tolkieno tyrinėtojo.“

Tolkieno namas
Namas, kuriame Tolkienų šeima gyveno 1930-1947 m., pastatytas trečiajame XX a. dešimtmetyje „Breckon and Breckon“ nuotrauka
„Breckon and Breckon“ nuotrauka
„Breckon and Breckon“ nuotrauka
„Breckon and Breckon“ nuotrauka
„Breckon and Breckon“ nuotrauka
„Breckon and Breckon“ nuotrauka
„Breckon and Breckon“ nuotrauka

 

Tolkieno kūrybos entuziastas atkreipia dėmesį, kad Jeninse, Šveicarijoje, nuo 2013 m. veikia Greisinger Museum, kuriame eksponuojama privati kolekcija Viduržemės tematika. Į muziejų patenkama per hobito olos duris, o jame – meno ir literatūros kūriniai, leidžiantys pasijusti tarsi Tolkieno sukurtame pasaulyje. Didžiulės su jo kūryba susijusių dokumentų kolekcijos saugomos Bodleian bibliotekoje Oksfordo universitete bei Marquette universiteto archyvuose, primena pašnekovas. „Nors universitetų lobynai nėra visą laiką prieinami visiems norintiesiems, reguliarios parodos leidžia ir plačiajai visuomenei susipažinti su Tolkieno kūrinių rankraščiais bei rašytojo gyvenimu ir palikimu. Gali būti, kad šių kolekcijų egzistavimas ir prisidėjo prie to, kad Tolkienui skirto centro iki šiol nėra. Būtų šaunu, jei toks egzistuotų – tai turbūt pakeltų Tolkieno kūrybos tyrimų lygį bei padidintų šių tyrimų įvairovę.“ Prieš porą metų Bodleian bibliotekoje buvo surengta paroda „Tolkienas – Viduržemės kūrėjas“, kurioje eksponuota vizualioji jo kūrybos pusė.

Tolkieno kūrybos gerbėjų bendruomenės, kaip „Tolkien Lietuva“, veikia keliose dešimtyse šalių – nuo rašytojo gimtosios Jungtinės Karalystės iki Peru ar Filipinų. Kaip pasakoja K. Zubovas, jos labai įvairios: kai kurios apsiriboja vien virtualybe, kitos rengia daugybę gyvų susitikimų. „Dauguma organizacijų buriasi geografiniu principu – konkrečioje šalyje ar didesnės šalies regione. Žinoma, vyksta ir tarptautinių renginių – įvairūs konventai ir festivaliai. Vieni didžiausių vyksta Didžiojoje Britanijoje (Oxonmoot kiekvieną rugsėjį sutraukia per tūkstantį žmonių) ir Vokietijoje (Tolkien Thing kiekvieną vasarą taip pat sulaukia daugiau nei tūkstančio dalyvių)“, – pasakoja jis.

Rašytojas J. R. R. Tolkienas (1892-1973). Encyclopedia Britannica nuotrauka

„Žiedų valdovo“ kūrėjui dar gyvam esant, 1963-iaisiais, Jungtinėje Karalystėje įkurta „The Tolkien Society“ šiek tiek koordinuoja ir kitų šalių fanų bendruomenių veiklą. Jos iniciatyva pastarąjį dešimtmetį veikia neformalus jų tinklas „International Tolkien Fellowship“ (https://www.facebook.com/itf.newsandpubs/)  feisbuke, prie kurio prisijungę fanai gali dalintis informacija apie rašytojo kūrinius, tyrimus, paskaitas, skaitymus, adaptacijas ir t. t. Ši didžiausia ir seniausia Tolkieno gerbėjus burianti ir jo kūrybos sklaida užsiimanti draugija gruodžio 8 d. paskelbė pareiškimą, kad nepalaiko „Project Northmoor“ iniciatyvos įsigyti rašytojo namą kaip nesutampančios su jų tikslais. Pareiškime reiškiamas susirūpinimas, kad projektui trūksta detalumo; centras nebus atviras plačiajai publikai, o veiks pagal verslo logiką labiau kaip viešbutis, žada organizuoti ne edukacines programas, o kūrybinius užsiėmimus ir net dvasines rekolekcijas ir t. t. „The Tolkien Society“ atstovai, kurie buvo kviesti prisidėti prie projekto komunikacijos, tačiau atsisakė, teigia, kad sunku įvertinti tokio didelio užmojo organizatorių gebėjimus sėkmingai jį įgyvendinti, nes jų organizacija gyvuoja tik mėnesį.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

J. R. R. Tolkienas mirė 1973 metais, tačiau jo kūrybos populiarumas neblėsta, „Žiedų valdovui“ įgyjant vis naujų interpretacijų populiariojoje kultūroje. „Amazon Prime“ šiuo metu kuria televizijos serialą apie Viduržemės antrąjį amžių (jei kyla klausimas, kas tai – skaitykite čia), kurį reklamuoja kaip brangiausią kada nors sukurtą.

Įdomiausias reiškinys visgi yra aktyvi ir labai įvairi jo fanų bendruomenė, su kuria tapatinasi įvairiausių kartų, profesijų ir pažiūrų žmonės. Kas taip stipriai juos patraukia Tolkieno kūryboje ir biografijoje? Kiekvieno atsakymas, matyt, būtų savitas, tačiau štai ką sako „Tolkien Lietuva“ prezidentas: „Mane labai traukia rašytojo sukurtas pasaulis – daugybė detalių ir užuominų apie jas, kurios padaro Viduržemę gyvą. Tokį efektą Tolkienas įvardijo „subkūryba“ (angl. sub-creation). Jo supratimu, tai buvo vienas iš bruožų, kuriais žmonės panašūs į Dievą Kūrėją – žmonės yra sukurti, todėl kuria ir patys. Bet nereikia būti tikinčiam, kad žavėtumeisi tokia vieno žmogaus vaizduote ir vizija, davusia pradžią didžiuliam legendariumui. Dar vienas svarbus Tolkieno bruožas – eskapizmas, galimybė pasitraukti nuo kasdienybės rūpesčių ir pasisemti jėgų juos įveikti.“