Garsioji „Palaiminimo“ giesmė skambės ir lietuviškai: buriamas virtualus ekumeninis choras

Ko jau ko, o ramybės tuo metu reikėjo neapsakomai. Kai evangelikai susėdo rašyti giesmės teksto ir melodijos, tą pačią dieną katalikiškoje Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė apie pirmą užfiksuotą koronaviruso atvejį šalyje – iš Italijos grįžusią ir ten užsikrėtusią moterį. Jau kitą dieną, vasario 29-ąją, pasaulis išgirs apie pirmąją pandemijos auką JAV – netoli Sietlo gyvenusio vyro mirtį.

Prasidėjus sunkiems nežinios metams, „Elevation“ Bažnyčios giesmė „Palaiminimas“ netikėtai tapo paguodos žinia tikintiesiems: kad ir kas nutiktų, Dievas tavęs ir manęs neapleis. Jis yra ir bus su mumis. Giesmė išpopuliarėjo, jos žodžiais savo šalį laimino daugiau 70 valstybių jungtinių bendruomenių ir bažnyčių, kurių nariai bendravo nuotoliniu būdu – atskirai įrašė vokalo partijas, o paskui viskas būdavo „suklijuojama“ į vieną muzikinį klipą.

Iki šiol „Palaiminimo“ giesmę įrašė daugiau nei 100 virtualių chorų. Kol kas pats populiariausias internete – iš Jungtinės Karalystės; vaizdo įrašas peržiūrėtas beveik 5 milijonus kartų:

O taip atrodo (ir skamba) originali giesmės „The Blessing“ versija, kurią atlieka „Elevation“ bažnyčios nariai Kari Jobe ir Cody Carnesas:

Šiandien jungtinio choro idėja atkeliavo ir pas mus. „Palaiminimo“ projekto Lietuvoje komanda kviečia įvairių krikščioniškų konfesijų bendruomenes prisijungti šlovinant Dievą ir skleidžiant vilties žinią pandemijos vis dar spaudžiamai visuomenei. Išsamesnę informaciją, giesmės žodžius ir dalyvavimo formą galima rasti projekto lietuviškoje interneto svetainėje. Savo įrašytą giesmę galima atsiųsti organizatoriams iki sausio 31 d.

O „Bernardinams“ apie šią idėją pasakoja jos iniciatoriai Lietuvoje: katalikų evangelizacinės bendruomenės „Naujoji sandora“ atstovas Darius BRAZIONIS, Vilniaus evangelinės Bažnyčios narė Rita BRAZAITIENĖ ir ses. Adelė PILIPAVIČIŪTĖ iš Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos.

Jau kurį laiką internete vienur kitur sklandė kvietimas prisijungti prie „Palaiminimo“ projekto. Kokia yra jo idėja? 

Darius: „Palaiminimo“ projektas yra kvietimas visiems krikščionims Lietuvoje sustoti petys į petį kaip broliai ir seserys, paliekant bet kokius nesutarimus. Ir kartu su krikščionimis iš viso pasaulio melstis bei giedoti skelbiant viltį, padrąsinimą, palaiminimą ir ramybę kiekvienam žmogui.

Rita: Paantrinsiu, idėja – kviesti žmones laiminti savo šeimą ir šalį, nes toks Dievo troškimas! O būtent toks būdas, t. y. virtualus giesmės „The Blessing“ giedojimas, pasirinktas, nes tai jau tapo, galima sakyti, pasauliniu reiškiniu. Norisi įsilieti į tą laiminimo bangą ir mums, lietuviams.

S. Adelė: Buriame virtualų ekumeninį chorą, prie kurio prisijungti kviečiame visas norinčias bendruomenes! Tai proga mums visiems susitelkti vienam bendram tikslui – malda apgaubti kiekvieną mūsų krašto žmogų. Tai proga ir pačioms bendruomenėms, parapijų grupelėms, šlovinimo grupėms atnaujinti tarpusavio ryšius ir sukurti šį tą kartu.

Suprantame, kad pandeminis laikas labai apribojo įvairias veiklas ir susitikimus, kad daug bendruomenių išsiilgo buvimo kartu. Šis projektas kviečia atnaujinti tarpusavio bendrystę savo bendruomenėse. Palaiminimo giesmė, tikime, tam puikiai pasitarnaus. Jau pasitarnauja.

Sakyčiau, įspūdinga istorija, kaip evangelinės Bažnyčios „Elevation“ nariai 2020 m. sukūrė ir išplatino giesmę, ir štai šiandien ją yra įrašę daugiau nei 100 virtualių chorų. Kaip manote, kuo ši giesmė (ar jos tekstas) tikinčiuosius patraukia, kad jie visame pasaulyje atsiliepia į kvietimą ją sugiedoti?

Rita: Na, visų pirma toji evangelinė Bažnyčia turi tikrai stiprią ir populiarią šlovinimo grupę. „Elevation Worship“ komanda iš „Elevation Church“ yra garsi visame pasaulyje, o jos giesmės giedamos ne tik anglų kalba. Tad, kai Kari Jobe kartu ir savo vyru Kody Carnes‘u sukūrė laiminimo giesmę, paremtą Aarono palaiminimu (dar vadinamu „kunigišku palaiminimu“) iš Šventojo Rašto Skaičių knygos, ji akimirksniu išpopuliarėjo Jungtinėse valstijose ir kitose šalyse.

O 2020 m. pasaulį apėmusi pandemija visus mus perkėlė į virtualią erdvę, kai vos ne vienintelė chorinio dainavimo forma tapo virtualus choras. O kur dar troškimas siųsti kenčiančiam pasauliui žinutę, kad Viešpats Dievas mus laimina ir yra už mus! Tai tikras vilties ir pasitikėjimo pliūpsnis! Tad visi šie veiksniai – populiarūs atlikėjai, biblinis giesmės tekstas, nuoširdaus laiminimo intencija, karantinas – lėmė, kad giesmę įsikvėpė giedoti tiek daug žmonių, tautų, šalių.

Dabartiniu pandeminiu ir visaip kitaip įtemptu laiku turbūt labai svarbus tas biblinis priminimas – Dievas tave laimina, Jis yra už tave?

S. Adelė: Šiandien, kai iššūkių tikriausiai nė vienam žmogui nėra per mažai, tikrai labai svarbu tarp visų problemų ir sunkumų įžvelgti šį tą daugiau. Kartais įsivaizduojame, kad Dievui įdomūs tik gražūs, šaunūs, šventi ir tvarkingi dalykai, kad mūsų problemos ir įtampos – net ir globalios – mūsų pačių reikalas (patys prisidirbom, tai patys ir išsikuopti juk turim, taip?). Patys vieni turime tvarkytis, patys turime įveikti savo nuodėmes, ligas ir visokias kitokias negandas. O tada jau bus galima džiaugtis gyvenimu, patirti Dievo artumą ir Jo palaiminimus.

Tačiau nuostabu tai, jog Dievui rūpi visa mūsų tikrovė! Net ir ta, kurios galbūt nenorime priimti, kuri yra sunki pakelti ar nemaloni pažiūrėti. Maža to – Dievas laimina kiekvieną žmogų jo tikrovėje ir kviečia būtent čia išgyventi susitikimą su Juo. Būtent šis susitikimas suteikia jėgų judėti pirmyn, siekti vienybės, o ne susiskaldymo ir atsiskyrimo, kurti meilės, o ne susipriešinimo kultūrą savo aplinkoje.

Dievas nėra tik tas, kuris mus sukūrė ir paliko savieigai, Jis nėra tas, kuris laukia mūsų prie finišo linijos stebėdamas ir dėdamas pliusus bei minusus. Jis – kiekvieno mūsų bendrakeleivis, kuris trokšta per visus išbandymus keliauti drauge su mumis. Tai ir yra didžiausias palaiminimas. Kad Dievas visur yra kartu su mumis ir už mus.

Ir štai dabar kviečiami kartu įrašyti giesmę visų denominacijų krikščionys Lietuvoje. Kaip ir kam gimė ši idėja?

S. Adelė: Dariau, kadangi iniciatyva plaukia iš tavęs – papasakok, kaip čia viskas buvo ir kodėl nusprendei imtis šios avantiūros? Man irgi įdomu išgirsti!

Darius: Aš visada mėgstu sakyti, kad dalykų, kurie kyla iš meilės, autorius yra Dievas. Tuo labiau kad šiuo atveju giesmė, nuvilnijusi per pasaulį kaip malda, suvienijusi skirtingas denominacijas, yra paremta Šventojo Rašto žodžiais.

Kartą rytinėje maldoje besiklausydamas šios giesmės buvau labai giliai paliestas žodžių, kurie pataikė tiesiai į širdį, o tiksliau į tą vietą, kuriai labai trūko vilties ir besąlygiško palaikymo ir meilės. Vėliau pradėjau domėtis šios giesmės istorija ir giedojimu kitose šalyse. Buvau maloniai nustebintas brolių ir seserų giedojimu iš Jungtinių Arabų Emyratų, Japonijos ir t. t.

Asmeninės maldos metu vis prakalbindavo Šventojo Rašto vietos apie palaiminimą, ir kartą atėjo suvokimas ir padrąsinimas, kad reikia ją įrašyti ir Lietuvoje. Kaip – neįsivaizdavau, žinojau tik viena, kad Dievas prakalbins žmonių širdis ir tai įvyks. Pradėjau kalbinti pavienius žmones, kai kurie sakė, kad norėtų giedoti, bet ne organizuoti. Tuomet pamačiau Vilniaus evangelinės Bažnyčios projektą „Negaliu tylėti“, susisiekiau su Rita ir ledai pajudėjo!

Dalyvauti galima užsiregistravus internetu. O kokios sąlygos? Ar reikia būti dainininku, turėti gerą įrašų studiją ir pan.?

Rita: Šiame projekte kviečiame dalyvauti ne pavienius asmenis, bet kolektyvus – bendruomenes, šlovinimo grupes, chorus, tačiau atstovauti kažkuriai bendruomenei, be abejo, gali ir vienas žmogus. Užsiregistravusiems suteikiama visa informacija apie techninius reikalavimus, projekto eigą, atsiunčiama visa mokomoji medžiaga.

Ar reikia būti dainininku? Na, jei registruojatės kaip choras ar šlovinimo grupė, greičiausiai mokate dainuoti (šypsosi). Tačiau profesionalu tikrai nebūtina būti. Kalbant apie techninę pusę, reikėtų paminėti, kad norėtume sulaukti įrašų, kur vaizdas gali būti įrašytas tiek išmaniuoju telefonu, tiek sudėtingesne technika. Tačiau prašome įrašyti garsą naudojant mikrofonus, o ne telefonus. Tam garso įrašų studija nebūtina, bet gali prireikti tam tikrų žinių ir įrangos. Sakyčiau, tai puiki proga paieškoti bendradarbiavimo ir kooperavimosi galimybių!

Kiek bendruomenių ar jų atstovų atsiliepė į kvietimą ir gal net jau įrašė giesmę?

S. Adelė: Šiuo metu prie projekto prisijungė daugiau nei 30 bendruomenių, kurios vienaip ar kitaip jau darbuojasi (repetuoja, įrašinėja, palaiko malda). Tikiu, kad šis skaičius dar tikrai nėra galutinis! Kadangi Kalėdos nenumaldomai artėja ir suprantame, kad šventiniu laikotarpiu repetuoti ir įrašyti giesmę gali būti gan sudėtinga, – projektą pratęsėme iki sausio 31 dienos.

Tad pasinaudodama proga iškart noriu pakviesti visus dar abejojančius ir svarstančius apie galimybę tapti šio projekto dalimi: pirmyn! Po to, kai pasirodys lietuviškasis virtualus „Palaiminimo“ choras, nagus nusigraušite, kad nedalyvavote! Na, o jei rimtai, tai kviečiu tapti „Palaiminimo“ nešėjais. Tai svarbi misija, kurios šiandien tikrai labai reikia. Reikia maldos vieno už kitą, reikia vienybės.

Didelis džiaugsmas matyti, kad „Palaiminimas“ jau vienija įvairias denominacijas. Širdis tiesiog džiūgauja dėl ekumeniškumo! Tarp dalyvių matome ir šlovinimo grupių, parapijų chorų, evangelinių bendruomenių, sesių vienuolių, net ir kunigų yra (čia išvis stebuklas!). Taigi, jei jūsų bendruomenė neužpildė dalyvio anketos – pats metas tai padaryti. Taip pat verta paminėti, kad prisidėti prie idėjos įgyvendinimo galite ne tik savo balsu, bet ir auka bei malda. Toks palaikymas taip pat labai labai reikalingas.

Kaip manote, kokių vaisių gali atnešti „Palaiminimas“ Lietuvoje?

Darius: „Palaiminimo“ giedojimas neša viltį ir palaiminimą, kuris kyla iš besąlygiškos Dangiškojo Tėvo meilės. Tai priimdamas kasdien, o ypač visose savo tuštumose, vis labiau esi perkeičiamas ir nelieki toks, koks buvęs. Palaiminimo negali pasilikti tik sau, per tave jis skirtas ir kitiems.

Gyvename įdomiu laiku, kai krikščionims kaip niekad reikia vieningai skelbti Gerąją Naujieną. Aš labai džiaugiuosi, kad ši giesmė bus sugiedota ekumeniškai ir tikiu, kad tokių bendrų maldų ateityje tik daugės.