Gegužės pokalbis iš Šiluvos – apie „apkasų kapeliono“ šeimos kelionę

Visais gegužės šeštadieniais arkivyskupijos ir Šiluvos šventovės organizuoto pokalbių ciklo „Marija – didžioji piligrimė“ transliacijos (arkivyskupijos kanalais bei delfi.lt) sulaukdavo bemaž 15 tūkst. žiūrovių ir aktyvių dalyvių, užduodavusių klausimų pašnekovams, kuriais buvo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kunigas Artūras Kazlauskas, šeimos mama ir Lietuvos šeimos centro vadovė Vijoleta Vitkauskienė, sutuoktiniai Lina ir Arūnas Raudoniai.

Gegužės 29 d. vakarą vyko jau paskutinis nuotolinis susitikimas, transliuojamas iš Šiluvos aikštės. Tąkart kalbėjosi du nuolatiniai diakonai – Darius Chmieliauskas kalbino Audrių Jesinską ir jo žmoną Astą Jesinskienę.

Vakaro malda šv. Juozapui pradėtas pokalbis tema „Keliauti saugiai“ kreipė žvilgsnius į Šventąją Šeimą, jos netikėtą bėgimą į Egiptą (plg. Mt 2, 3) ir į savo šeimas bei tai, kas joms teikia saugumą.

„Šventasis Juozapas man labai patinka kaip kareiviui. Juozapas yra labai kareiviškas. Jis moka klausyti Dievo. Juozapas išgirsta Dievo žodį ir jį vykdo. Tai labai kareiviškas bruožas. Kariuomenėje irgi klausimai neužduodami – čia vykdomi įsakymai“, – sakė diak. A. Jesinskas, kuris tarnauja kapelionu kariuomenėje, o pokalbyje dalyvavo kaip tik po savaitės rekolekcijų Paštuvos vienuolyne, kur naujai atrado Juozapo istoriją.

Diak. Darius Chmieliauskas kalbina Audrių ir Astą Jesinskus. Kauno arkivyskupijos nuotrauka

Diakonas su nuostaba kalbėjo apie Juozapą, saugojusį Mariją ir ypač Jėzų, paskui mokiusį Jėzų būti amatininku, gyventi kasdienybėje – t. y. jis saugojo ir mokė patį Dievą!

Paklaustas apie savo tarnystę, diakonas Audrius, buvęs kariuomenės ginkluotės instruktorius ir tarnaujantis kariuomenėje nuo 1992 metų, sakė dabar esantis „apkasų kapelionas“ ir šmaikštavo, jog čia „karjeros nepadarysi“. Su džiaugsmu kalbėjo, kad jam labai patinka būti „tarp mažutėlių“. Tapti „mažutėliu“ jam „apsimokėjo“, nes dabar jis gali prakalbinti kitus „mažutėlius“. „Aš kariuomenėje skelbiu Kristų. Kariui reikia Kristaus!“ – sakė diakonas Audrius.

„Audrių Dievas pašaukė, tad ir man kaip Marijai Dievas nurodė kelią, tam tikro nuolankumo kelią“, – sakė Asta, paklausta, kaip saugu jai keliauti šeimoje. Pasak Astos, saugumas ateina su pasitikėjimu. Ją sauganti vyro ramybė.

O kas padėtų šeimoms išgyventi jų „egiptuose“? Audrius, kuris, be to, dar rengia ir sužadėtinius Santuokos sakramentui, kartu žmona Asta (ji yra mokytoja), dalijosi, kaip svarbu sutuoktiniams „neužsišokti ant veiklos“: šeima, o joje vienas kito išklausymas (kalbėtis, bet ir išgirsti vienam kitą), pasitikėjimas, poreikių atpažinimas, laiko dovanojimas turi likti svarbiausia, ir jie patys jaučiasi nuolat esantys šioje kelionėje. Pasak Audriaus, jam labai svarbus evangelinis Kanos vestuvių pasakojimas: kai šeima įsileidžia į savo tarpą Kristų, joje džiaugsmo padaugėja.

Susitikimas baigtas malda, kuria Lietuvos vyskupu kvietimu meldžiamės už šeimas.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba