Geologas V. Narbutas: likau XX a. žmogumi, nes man gaila dingusio Vilniaus

V. Narbuto mokslinė veikla susijusi su Lietuvos ir viso Baltijos regiono devono sistemos uolienų, Šiaurės Lietuvos karstinio regiono tyrimais. Už darbų ciklą „Lietuvos devono ir karbono geologijos tyrimai“ 2011 m. geologui skirta Juozo Dalinkevičiaus premija.

Taip pat V. Narbutas yra prozininkas. Kultūrinėje spaudoje yra paskelbęs apsakymų, eseistikos, straipsnių kultūros paveldo, gamtosaugos, visuomeninio gyvenimo klausimais. Buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys (1990–1993 m.), ekologinio ūkininkavimo „Tatulos“ programos vienas iniciatorių ir steigėjų, Lietuvos geologų sąjungos garbės narys. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1993 m.

V. Narbutas savo vaikystę vadina gražiausiais metais: prisimena jautrią, orią mamą, su kuria galėdavo pasidalinti visais rūpesčiais, ir geraširdį meniškos prigimties tėvą. Kai sulaukęs devynerių iš Ukmergės persikraustė į Vilnių, čia su šeima apsigyveno viename Mortos Mindaugienės gatvės, dabartinės Taraso Ševčenkos, name. Šiuo metu jo jau nebelikę.

„Kai išėjome pirmą kartą į Vivulskio gatvę, tai tas Vivulskio Jėzaus Širdies bažnyčios vaizdas buvo toks pribloškiantis. Ji buvo labai impozantiška. Nors ne visai užbaigta – ant stogo buvo matyti grebėstai, bet pamaldos bažnyčioje jau vykdavo. Nepaprastai paveikė ir Aušros vartai, Didžioji gatvė.

Užtai dabar aš ir sakau, kodėl likau XX amžiaus žmogumi – kadangi man nepaprastai gaila to, kas dingo iš Vilniaus, kas buvo tada“, – prisipažįsta V. Narbutas.

Švelniai ir jautriai jis prisimena pažintį su savo žmona muzikologe Ona Narbutiene (1930–2007 m.), meiliai vadindamas ją „mano Onute“: „Tai buvo 1949-ieji. Jau buvau baigęs gimnaziją. Susitikdavom su ja šokiuose Salomėjos Nėries gimnazijoje. Įsidėmėjau tokią nepaprastai gražią, ilgakasę mergaitę Onutę. Vieną kartą net teko pašokti su ja, bet pasikalbėti neteko. Staiga 1949 metais, kai vyko „Vesna“ vajus, žmonių trėmimas, išgirdau, kad ją ištrėmė į Sibirą.

Kontakto su ja neturėjau. Ir vieną kartą atsitiktinai mano bendrakursis Vytautas Skuodis papasakojo, kad Ona susirašinėja su savo bendraklasėmis, su Gražina Ručyte ir tokia Vince, ir perdavė man žinią. Tada pasiunčiau Onutei linkėjimus, ji atsakė, ir taip prasidėjo mūsų susirašinėjimas. Per laiškus taip gražiai suartėjome, kad tapome tikrais draugais ir daugiau negu draugais.“

Mylimai žmonai Onutei iškeliavus į amžinybę, V. Narbutas prisipažįsta pajutęs širdyje tuštumą – O. Narbutienė buvo visos šeimos siela ir gyvenimo variklis.

„Ji nepaprastai gražiai mokėjo sukurti gerą nuotaiką. Grįžusi iš bet kokios kelionės visada rasdavo ką papasakoti ir visada pastebėdavo kokių humoristinių dalykų. Mokėjo juos perduoti. Ir staiga pasidarė labai tuščia…“ – pasakoja V. Narbutas.

Dokumentinių apybraižų ciklas „Gimę Pirmojoje Respublikoje“ skirtas supažindinti su ketvirtajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje gimusiomis asmenybėmis, kurios savo gyvenimu bei darbais kūrė ir sujungė tris Lietuvas – tarpukario, sovietinę ir dabartinę nepriklausomą valstybę. Šio dokumentinio ciklo tikslas yra pristatyti ir išsaugoti sparčiai mus paliekančios kartos atstovų portretus.

Pirmosios Respublikos laikotarpis, trukęs nuo 1918 iki 1940 m., buvo trumpas, tačiau reikšmingų ekonominių ir kultūrinių pasiekimų kupinas laikas Lietuvos valstybei. Joje gimusi karta buvo ugdoma patriotine ir aiškiai nubrėžtų moralinių vertybių dvasia, kuri, kaip tvirtina vienas iš ciklo herojų geologas Vytautas Narbutas, leido atlaikyti šiems žmonėms tekusius fizinius ir dvasinius sovietinės okupacijos išbandymus. Turbūt neatsitiktinai ta pati karta ėmėsi lyderio vaidmens Lietuvos kelyje į nepriklausomybę Atgimimo laikotarpiu.

Tad kaip vaikystė tarpukario Lietuvoje paženklino herojų gyvenimą ir kokią jos įtaką jie atpažįsta šiandien? Kaip klostėsi visuomenės santykiai per dešimtmečius besikeičiant politinėms santvarkoms ir kultūrinėms įtakoms? Kaip Lietuvoje jaučiasi ir gyvena senas žmogus? Ar jis jaučiasi reikalingas, nepametęs ryšio tiek su savo šaknimis, tiek su dabartimi? Tokius klausimus kelia dokumentinės apybraižos „Gimę Pirmojoje Respublikoje“, jautriai perteikiančios iškilių, Lietuvos istorijai nusipelniusių asmenybių portretus, autoriai.

Ciklo herojai – dailininkė Saulė Kisarauskienė, širdies chirurgas Vytautas Jonas Sirvydis, dizaineris Tadas Baginskas, geologas Vytautas Narbutas.

Tekstą parengė Jurgita Jačėnaitė.