2020 07 01

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Globėjų dienos simbolį įkvėpusios skulptūros autorius L. Strioga: prasmė man brangiausias dalykas

Menininkas Leonas Strioga
Menininkas Leonas Strioga ir skulptūra, įkvėpusi Globėjų dienos simbolį. Organizatorių nuotrauka

2017 m. Globėjų diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir minima kiekvieną liepos pirmąjį sekmadienį. Visą savaitę iki liepos 5 dienos vaikų globos ir globėjų savaitės renginiai vyks visoje Lietuvoje.

Šiemet Globėjų diena įgis ir savo kūrybinį veidą – Globėjų dienos simbolį „Didelis širdies gerumas“. Jį įkvėpė menininko Leono Striogos, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, medinė skulptūra.

Didžiulę patirtį sukaupęs skulptorius vadinamas itin šviesiu, talentingu menininku ir labai mielu žmogumi, kuris savo kūriniais dovanoja skaidrią emociją. „Prasmė man yra brangiausias dalykas ir nė vieno mano darbo nėra pyktybinio“, – sako L. Strioga.

Pasak skulptoriaus žmonos Dalios Striogienės, Leonas viską stengėsi išspręsti gerumu, meile, dėmesiu, o ši skulptūra tiks savo idėja, mintimi ir vidine energetika.

„Globėjai daro begaliniai didelį darbą, negalvodami apie pinigus. Ne kožnam pabožnam auginti svetimą vaikelį ir dar vėliau atiduoti kažkam. Tie žmonės verti begalinės pagarbos“, – sako skulptoriaus žmona.

Lietuvoje trūksta vaikų globėjų

Šiuo metu Lietuvoje yra 3 839 globėjų, kurių šeimose auga 4 936 tėvų globos netekę vaikai. Nors budinčių globotojų ir globėjų skaičius pastaraisiais metais pamažu auga, tačiau jų nuolat trūksta visose šalies savivaldybėse. Šiuo metu vaikų globos institucijose vis dar auga 1777 vaikai.

Pasak specialistų, sunkiausia globėjus surasti vyresniems nei 12-13 m. vaikams – kai prasideda paauglystė ir vaiko negali globoti giminaičiai, surasti kitą šeimą vilčių labai mažai. Devyni iš dešimties vaikų globos namuose gyvenančių vaikų yra vyresni nei 7 metų amžiaus.

Pasak Rugilės Ladauskienės, globos centrų įveiklinimo projekto vadovės, šią savaitę vykstanti vaikų globos ir globėjų savaitė ir liepos pirmąją savaitgalį (5 d.) minima Globėjų diena suteikia galimybę kalbėti apie itin mūsų visuomenėje svarbų globėjo vaidmenį, kuris neretai pamirštamas ar vertinamas ne taip pozityviai kaip turėtų ir norėtųsi.

„Būna situacijų, kai vaikų saugumui ir sveikatai kyla pavojus. Tuomet jiems reikalinga skubi laikina pagalba šeimoje arba nuolatinė globa, jeigu  teismas konstatuoja , kad vaiko tėvams nepavyko išspręsti problemų, kurios kelia grėsmę vaiko saugumui. O kai globėjų neatsiranda, vaikas priverstas gyventi vaikų globos namuose“, – pasakoja R. Ladauskienė.

Šie metai paskutiniai, kai vaiko globėju gali tapti vaikų globos namai. Nuo 2021 m. vaikams, kuriems bus nesurastos globėjų šeimos, bus apgyvendinami bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kurių savivaldybėse taip pat trūksta.

„Tiek vaikų globos namai, tiek bendruomeniniai vaikų globos namai vaikams neatstoja gyvenimo šeimoje. Todėl globėjų vaidmuo be galo svarbus, jie sudaro sąlygas vaikams gyventi šeimos aplinkoje ir palydi į suaugusiųjų pasaulį. Pastebime, kad daugiausiai norinčių globoti yra 35-44 m. ir 45-54 m. amžiaus grupėse. Yra ne tik šeimų, bet ir pavienių iki 25-30 m. amžiaus asmenų, kurie vedini altruistinių tikslų, pradeda globoti vyresnius vaikus“, – pasakoja R. Ladauskienė.

Tapti globėju po mokymų

„Kai kada gyventojai mano, kad tapti globėju arba budinčiu globotoju labai sudėtinga, ir tai juos sustabdo nuo realių veiksmų. Bet iš tiesų situacija visai kita: norint tapti globėju reikia baigti iki trijų mėnesių trukmės mokymus ir būti pasiryžusiems suteikti namus tėvų globos netekusiam vaikui. Dar daugiau – jau turime išplėtotą globos centrų tinklą, kuriuose būsimi ir esami globėjai bei budintys globotojai gali gauti įvairias paslaugas arba pasitarti iškilus sunkumams. Tai reiškia, kad net nusprendus globoti vaiką asmuo arba šeima nėra paliekami vieni, jie nuolat konsultuojami, kartu sprendžiamos iškylančios problemos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2014 m., pertvarkai tik prasidėjus, globos namuose augo apie 3,5 tūkst. vaikų. Iki šiol globos institucijose augančių vaikų skaičių pavyko sumažinti perpus, nes plėtėsi pagalba besilaukiančioms moterims, kūrėsi vaikų dienos centrai, atsirado kompleksinės paslaugos šeimai, buvo plečiamas globėjų tinklas visoje Lietuvoje.

„Tai padėjo išlaikyti dalį vaikų savo biologinėse šeimose, o daliai suteikti namus pas globėjus. Labai norėtume, kad savo namus, kuriuose galėtų megzti stabilius ryšius, turėtų visi vaikai, o Lietuva galutinai taptų valstybe be vaikų globos namų“, – teigia ministras.

Organizatorių informacija

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.