Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 04 05

Dalia Tarailienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Golgotos kelias

Unsplash.com nuotrauka

Nors šiandien išaušo saulėtas rytas, bet aš jį matau pro kruviną Bučo miesto langą... Po išgirstų baisių pasakojimų ir matytų košmariškų vaizdų kažkas viduje nutrūko... Išdžiūvo ašaros. Vietoj jų byra smėlis. Ant naujų kankinių kapų ir dar nepalaidotų lavonų. Kąsnis įstrigo gerklėje. Jis sustojo su paskutiniu senelio atodūsiu, nekalto vaiko klausiančiu žvilgsniu, skaudžia motinos aimana ten, tose sunaikintose, kruvinose gatvėse...

Ir vis kirba mintis: Viešpatie, juk Tu visus žmones sukūrei pagal savo paveikslą?! Negali būti, kad dalis jų tapo visiška Tavo priešingybe?.. Bet nepamirškime, kad Šėtonas visad norėjo valdyti Dievo pasaulį. Tai jis kūrė antžmogius žmonių veidais, bet šėtono širdimi ir mintimis… Ir kiek Dievo sukurtų žmonių patikėjo šiais velnio padarais?.. Ir dabar dar tiki! Kaip jiems atverti akis, kaip jiems atidaryti širdį?

Vėl pirmadienis, vėl kasdienė rutina, bet ji jau tik inertiška. Nes viduje kažkas svarbaus nutrūko… Tikėjimas blogio pasitaisymu… Beliko tik keli svarbūs, mane palaikantys dalykai – tikėjimas Dievu ir tikėjimas TIKRU Dievo ŽMOGUMI! Dabar, kai veidmainystės kaukės pamažu nukrenta, kai atsiskleidžia žmonių menkumas, godumas, bailumas, o iš kitos pusės – tvirtas tikėjimas, vertybių suvokimas gyvybės kaina, ištikimybė Tautai ir Tėvynei, besąlygiška meilė savo artimui ir formuojasi naujasis pasaulis. Dievas jį kūrė šešias amžinybės dienas, mums jį reikės formuoti ilgai ir kantriai, racionaliai ir be išlygų, sveriant tiksliai kiekvieną smiltelę, įvertinant kiekvieną laiko atkarpą. Sąlyginai ramaus gyvenimo, iki mums visai nežinomo Ukrainos miesto Bučos ir bendros atsakomybės išraiškos, po jau visam pasauliui tapusio košmaro ir kančių, brutalaus sadizmo pasireiškimo.

Paskutinės gavėnios savaitės. Kiekviena diena mums primena vis didesnę Kristaus kančią, savo noru prisiimtą mus išgelbėti iš mūsų nuodėmių… Dabar labai aiškiai matau dvi gavėnios paraleles. Ukraina eina savo Kryžiaus kelią į Golgotos kalną, kad išgelbėtų mus, Europą, visą pasaulį nuo šėtono priespaudos. Bet, kaip ir tada, daug kas plūsta, žemina, net apmėto akmenimis. Taip, atsiranda veronikos, atsiranda simonai, kireniečiai… Bet didžioji minia tik stebi. Ir tikrai nesinorėtų, kad Ukraina turėtų atkartoti Kristaus kančią iki nukryžiavimo. Mieliau matyčiau nelabąjį, kabantį ant stulpo…

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Saulė šviečia pro langą. Eisiu vėl į savo jau keturiasdešimtos dienos tarnystę paramos rinkimą, kasdienę paguodos maldą Ukrainai, susitikimus su pabėgėliais. Eisiu su skaudama širdimi, bet ir su didžiule VILTIMI. Šviesaus Prisikėlimo. Tikrų Pasaulio VELYKŲ!