Goncourt’ų premijos laurai – Brigitte Giraud už autobiografinę knygą „Gyventi greitomis“

Goncourt’ų premijos žiuri pagerbė B. Giraud romaną „Vivre vite“ („Gyventi greitomis“) – jis tapo geriausiu 2022-ųjų prancūzakalbės literatūros kūriniu. Autobiografinėje knygoje B. Giraud pasakoja apie vyro netektį – jis žuvo motociklo avarijoje 1999-aisiais, vos juodviem spėjus įsigyti namą, apie kurį svajojo.

B. Giraud, sužinojusi apie jai skirtą premiją, dėkojo žiuri nariams. „Matyt, tai mano pirmoji knyga, kurioje neiškyla istorija didžiąja raide, tačiau čia vis tiek apsvarstomi klausimai, susiję su visuomene, laiku ir liberalizmu. Asmeniškumai įgyja prasmę tik tuomet, kai rezonuoja su kolektyviškumais, su visuomene, su epocha, su istorija. Manau, žiuri įžvelgė šią terpę, kur kas platesnę nei tiesiog paprastas asmeninis gyvenimas ir paprastas likimas – jeigu šioje terpėje nėra kitų, ji neturi didelės reikšmės“, – žurnalistams kalbėjo 2022 m. Goncourt’ų premijos laureatė.

B. Giraud prisipažino, kad tuo metu, kai buvo skelbiami rezultatai, ji kartu su leidyklos „Flammarion“ darbuotojais darbavosi ties publikacija. Naujieną visi susirinkusieji pasitiko šūksniais. „Vienas kitam ištarėme, kad nuostabiausia šūksnio patirtis – sušukti visiems kartu“, – pridūrė rašytoja.

Kartu su B. Giraud dėl Goncourt’ų premijos šiemet varžėsi dar trys finalininkai: 39-erių paryžietė rašytoja Cloé Korman su romanu „Presque Sœurs“ („Beveik seserys“), 39-erių Makenzy Orcelis iš Haičio su knyga „Une somme humaine“ („Žmogiškoji suma“), taip pat 49-erių italų–šveicarų kilmės rašytojas ir politologas Giuliano da Empoli su romanu „Le Mage du Kremlin“ („Kremliaus magas“). Pastarąjį, pasakojantį apie Putino režimo susiformavimą, įkvėpė Vladimiro Putino buvusio padėjėjo, vadinto įtakingu Kremliaus ideologu ir pilkuoju kardinolu, Vladislavo Surkovo istorija. M. Orceliui iki laurų pritrūko vieno balso.

2021 m. Goncourt’ų premijos laureatu tapo jaunas senegalietis rašytojas Mohamedas Mbougaras Sarras, apdovanotas už romaną „La plus secrète mémoire des hommes“ („Slapčiausia žmonių atmintis“).

Goncourt’ų premija, teikiama nuo 1903-iųjų, pavadinta prancūzų klasikų brolių Goncourt’ų vardu – Edmond’o Louis Antoine’o ir Jules’io Alfredo Huot. Jauniausiasis, Edmond’as, savo palikimą skyrė literatūros akademijai, ilgainiui tapusiai Goncourt’ų akademija ir įsteigusiai literatūrinę premiją tuo pat vardu. Pagal nuostatus, Goncourt’ų premija autoriui skiriama tik kartą gyvenime. Vieninteliu rašytoju, pelniusiu Goncourt’ų laurus dusyk, tapo Romainas Gary. Pirmą kartą jis ja pagerbtas už romaną „Aušros pažadas“, antrą – už knygą „Gyvenimas dar prieš akis“, kuri buvo išleista prisidengus Émile’io Ajaro pseudonimu. Apgaulė paaiškėjo tik po R. Gary mirties.

Goncourt’ų premijos laureatas gauna simbolinį 10 eurų čekį. Išsigryninti jį laikoma prastu tonu. Užtat pelnius garbingą apdovanojimą autoriaus pripažinimas ir knygų tiražai smarkiai išauga. Tradiciškai Prancūzijoje Goncourt’ų premijos laureatų romanai dovanojami per Kalėdas.

Lapkričio 3 d. taip pat paskelbtas kitos Prancūzijos prestižinės literatūros premijos – Renaudot – nugalėtojas. Laurai atiteko 62-ejų prancūzų rašytojui Simonui Liberati už romaną „Performance“ („Laimėjimas“). 

Kiek anksčiau, spalio 17 d. vakarą, rašytojas iš Šri Lankos Shehanas Karunatilaka tapo prestižiškiausio anglakalbės literatūros apdovanojimo – „Bookerio“ literatūros premijos – laureatu. Jis pagerbtas už romaną „The Seven Moons of Maali Almeida“ („Septyni Maalio Almeidos mėnuliai“). 

Sh. Karunatilakos romanas pasakoja apie pomirtinius karo fotografo Maalio Almeidos nuotykius: po mirties jis įgyja septynis mėnulius, kad septyniems mylimiems žmonėms parodytų kelią prie slėptuvės su fotografijomis, kurios turėtų supurtyti Šri Lanką.

„Bookerio“ premijos žiuri komisijos pirmininkas, britų menotyrininkas, rašytojas Neilas MacGregoras skelbdamas nugalėtoją šį kūrinį pavadino metafiziniu trileriu, pomirtiniu nuaru, kuris trina ne tik įvairių žanrų ribas, bet ir ribas tarp gyvenimo ir mirties, kūno ir sielos, Rytų ir Vakarų. Jis pridūrė, kad Sh. Karunatilakos romanas, pasakojantis apie kraugeriškus pilietinio karo Šri Lankoje siaubus, suteikia galimybę skaitytojams taip pat patirti švelnumą ir grožį, meilę ir ištikimybę, idealo, įprasminančio žmogaus gyvenimą, troškimą.

Kasmetė „Bookerio“ premija skiriama grožinės literatūros kūriniui, parašytam anglų kalba ir išleistam Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Šiemet nugalėtojas buvo renkamas iš 169 kūrinių, išleistų Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje nuo 2021 m. spalio 1-osios. Finalininkų tebuvo šeši.

Gegužę indų rašytoja Geetanjali Shree pelnė Tarptautinę „Bookerio“ premiją už romaną „Tomb of Sand“ („Smėlio kapas“). Ši knyga tapo pirmąja, išversta iš hindi kalbos (vertėja Daisy Rockwell) ir pelniusia šį garbingą apdovanojimą. Tarptautinė „Bookerio“ premija įsteigta 2005-aisiais kaip „Bookerio“ premijos papildinys. Ji teikiama už literatūros kūrinį, išverstą į anglų kalbą ir išleistą Didžiojoje Britanijoje.

Parengė Jurgita Jačėnaitė.