Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 12 07

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Gydytoja apie dažniausiai pasitaikančias vaikų traumas: kaip elgtis susižalojus?

Pexels.com nuotrauka

Vaikai – itin pažeidžiama visuomenės dalis, traumų ir nelaimingų atsitikimų jiems pasitaiko kur kas dažniau. Ne laiku pastebėtas arba netinkamai sutvarstytas sužalojimas gali pasibaigti net mirtimi. Dažniausiai vaikų patiriamos traumos yra kaulų lūžiai ir minkštųjų audinių sužalojimai. Šeimos gydytoja JUSTĖ ZEIDOTAITĖ pasakoja, kaip išvengti traumų, o joms nutikus tinkamai pasirūpinti vaikų sveikata.

„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, vaikų sužalojimai ir traumos yra viena didžiausių visuomenės problemų. Dažniausiai buityje susižaloja jaunesnio amžiaus vaikai, kadangi jie yra itin aktyvūs, impulsyvūs ir emocingi. Neretai sužalojimų priežastimi tampa smalsumas ir noras pažinti pasaulį, susipynęs su menkesniais, dar besivystančiais fiziniais gebėjimais“, – sako šeimos gydytoja J. Zeidotaitė.

Traumos – sunkiai išvengiamos

Pasak gydytojos, įvairios traumos vaikystėje yra beveik neišvengiamos, kadangi vaikai yra linkę daugiau judėti, o tai lemia ir daugiau susižeidimų. Paauglystėje traumų būna jau šiek tiek mažiau, nes paaugliai elgiasi ne taip spontaniškai kaip mažamečiai.

„Patyrus traumą, sveikatos būklė gali suprastėti net ir pagydžius tam tikrus negalavimus. Jeigu trauma didelė ir rimta, po to gali būti skiriamos reabilitacijos sanatorijose, plaukimai, kineziterapijos pratimai ir kitos aktyvios, kūną tvirtinančios ir organizmo atsparumą stiprinančios, veiklos“, – sako ji.

Medikė pabrėžia, kad visgi net ir reabilitacija negali garantuoti sklandaus pasveikimo: „Svarbu, kad ir pats vaikas įdėtų pastangų ir skirtų dėmesio savo sveikatai po traumos. Reabilitacijos trukmė priklauso nuo patirtos traumos – gali trukti pusę metų, metus ar netgi dar ilgiau. Po jos vaikas turi prisitaikyti prie gyjančio kūno, sekti savo judėjimo funkciją tam, kad galėtų visiškai atsistatyti. Be to, reabilitacija tikrai neapsaugo nuo tolesnių sužeidimų. Gyvenime susižeisti galima labai daug kartų, todėl nuolat reikia būti atsargiems.“

Pasak J. Zeidotaitės, jai gana dažnai tenka susiduria su atvejais, kai po traumų vaikai tampa jautrūs, o trauminiai įvykiai sukelia nemažai baimių. Neretai pagalbos kreiptis tenka ir į psichologą. Susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir mažinti baimę gali padėti ir pirmosios pagalbos įgūdžių įgijimas.

Kaip elgtis patyrus traumą

Šeimos gydytoja pabrėžia, kad kartais vaikų traumomis tėvai gali pasirūpinti ir namuose, tačiau kai kuriais atvejais specialistų apžiūra yra būtina.

„Visada reikėtų atsižvelgti į traumos pobūdį: ar buvo pažeisti audiniai, ar vaikas kraujuoja, ar kraujavimas gausus, o gal lengvai sustabdomas? Jeigu kraujavimo sustabdyti nepavyksta, būtina važiuoti į skubios pagalbos skyrių. Taip pat, jeigu matoma aiški galūnės deformacija po sunkios traumos ar prarandama sąmonė – taip pat reikėtų ten vykti. Namuose galima pagydyti įpjovimus, nestiprų kraujavimą, sumušimus, mėlynes, bet visada reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko savijautą“, – priduria gydytoja.

Medikės manymu, visiems žmonėms, ypač tėvams, būtina išmanyti pirmosios pagalbos principus – tai ne tik suteiks didesnį pasitikėjimą, bet ir pravers ištikus nelaimei. Tarkime, vaikui užspringus, tik aiškios gairės gali padėti jį išgelbėti. Tokiu atveju būtina greita tėvų reakcija. Patyrus kitų sužeidimų, galioja keli esminiai pirmosios pagalbos principai.

„Nusideginus ant žaizdos negalima tepti jokių preparatų. Nudegusią vietą reikėtų pakišti po kambario temperatūros vandens srove ir kviesti greitąją pagalbą arba važiuoti į skubios pagalbos skyrių, priklausomai nuo to, kokio lygio nudegimas. Įsipjovus daug kas priklauso nuo žaizdos gylio. Jeigu žaizda švari, įsipjauta namie – galima ją nuplauti paprastu arba distiliuotu vandeniu ir užklijuoti pleistrą arba aprišti bintu. Jeigu kraujavimas nesustoja, gali reikėti siūti, tad būtina važiuoti į ligoninę arba kviestis pagalbą“, – sako medikė.

Kaulų lūžiai – dažniausi

Vaikams dažniausiai pasitaiko plaštakos ir pėdos, taip pat neretai ir dilbio bei blauzdos kaulų lūžių. Kalbant apie minkštųjų audinių sužalojimus – paplitusios įvairios žaizdos, čiurnos sąnario, raiščių, sausgyslių ir raumenų patempimai bei plyšimai.

Pasak gydytojos J. Zeidotaitės, parkritus dažnai būna neaišku, ar kaulas lūžo, ar pažeisti kiti vidiniai audiniai. Jeigu vaikui labai skauda (kaului lūžus skausmas nepraeina) ir matoma galūnės deformacija, iškart reikėtų važiuoti į skubios pagalbos skyrių, nes tik ten gali būti atlikti tyrimai, o galūnė – atstatyta į reikiamą vietą.

„Nikstelėjus skauda mažiau, galūnės patinusios ne itin smarkiai, nėra jaučiamas nuolatinis skausmas – jis silpnėja. Tokiu atveju užtenka galūnę pašaldyti ir palaikyti ramybės būsenos – skausmas ir patinimas turėtų praeiti, dėl papildomo ištyrimo galima kreiptis į šeimos gydytoją. Sumušimą reikėtų šaldyti intervalais, kas dvi valandas, arba pašaldyti dvidešimt minučių ir daryti tokio pat ilgumo pertrauką, nes audinių negalima peršaldyti. Šaldyti yra tikslinga iškart arba nepraėjus daug laiko po susitrenkimo“, – patarimais dalijasi gydytoja.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien