Gydytoja: šlapimo nelaikymas nėra gėdinga, šia liga serga iki 300 tūkstančių lietuvių

Apie šlapimo nelaikymą ir pagalbos priemones pasakoja gydytoja JURGA MISEVIČIENĖ.

Kokia šlapimo nelaikymo problemos situacija Lietuvoje?

Tokia, kokia ir visame pasaulyje, tik Lietuvoje neturime tikslios statistikos, nes tokio registro, deja, nėra. Remdamiesi pasauline statistika teigiame, kad iki 300 tūkst. Lietuvos gyventojų susiduria su šia liga.

Kada pacientams reikėtų susirūpinti?

Reikia susirūpinti jau tada, kai nevalingai išteka lašas ar du, nes vėliau ištekančio šlapimo kiekis tik didės. Pavyzdžiui, naktį šlapimo negali ištekėti visiškai, nes sveiko žmogaus smegenys naktį yra pažadinamos, ir jis nueina į tualetą. O nelaikant šlapimo smegenys nepažadinamos, todėl žmogus nusišlapina į lovą.

Koks yra didžiausias iššūkis sergant šia liga?

Didžiausias iššūkis – pripažinti sau, kad turiu šį sutrikimą. Dauguma pacientų bijo kreiptis, nes jie mano, kad tai yra gėdinga liga. Šia tema yra atlikta Skandinavijos šalių studija, kurios metu buvo apklausiami šlapimo nelaikančių pacientų organizacijų atstovai. Duomenys nustebino, nes maždaug apie 5 proc. asmenų 20 metų niekur nesikreipė dėl šlapimo nelaikymo problemos. Šis pavyzdys tik įrodo, kad žmonės dažniausiai vaikšto šlapiomis kelnėmis, tvarkosi kaip moka ir bando sau padėti patys naudodamiesi informacija, kurią randa internete.

Ar gydytojai gali padėti tokiems pacientams?

Gydytojai tikrai gali padėti. Statistiškai 80 proc. atvejų šlapimo nelaikymas yra išgydomas. Reikia kreiptis į gydytoją, o jeigu situacija tokia, kad reikės išmokti gyventi su šiuo sutrikimu, yra šlapimą sugeriančių slaugos priemonių, kurios užtikrina visavertį ir komfortišką gyvenimą, tačiau toms priemonėms reikia rekomendacijų, pats pacientas nemokės pasirinkti tinkamai. Pavyzdžiui, moteris, kuri nelaiko šlapimo, greičiausiai nubėgs į prekybos centrą nusipirkti higieninį įklotą, kuris nebus pritaikytas sugerti šlapimą. Ji vaikščios su įklotu, sklis šlapimo kvapas, o ji galvos, kad šią problemą išsprendė.

Kurią amžiaus grupę paliečia ši liga?

Nuo aštuoniolikos metų kas ketvirta moteris ir kas dešimtas vyras susiduria su šlapimo nelaikymu. Žinoma, senatvėje vyrai nelabai atsilieka nuo moterų.

Esate rengusi ne vieną pranešimą šia tema seminaruose, konferencijose. Ką esmingo sakote auditorijai?

Visų pirma kad šia tema reikia kalbėti garsiai, nes tik kalbėdami, kad tokių pacientų yra daug, galime padėti. Džiaugiuosi, kad išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ ir Sporto rėmimo fondo inicijuotame socialiniame projekte „Aktyvumas sveikata“ skiriama daug dėmesio ir šiai problemai.

Visuomenėje paplitęs mitas, kad mažai žmonių turi šlapimo nelaikymo sutrikimų, nors realybėje tokių yra daug. Kuo mažiau tai stigmatizuosime, tuo daugiau asmenų išdrįs žengti pirmus žingsnius. Bėda yra ne šlapimo nelaikymas, bet tai, kad nieko dėl to nedarome. Pacientams reikia išdrįsti pripažinti sau, kad turi šlapimo nelaikymo sutrikimą, kad jiems reikia pagalbos, – tai svarbiausias žingsnis. Visi kiti – tik maži žingsneliai: galima pildyti šlapinimosi dienoraštį, save stebėti ir toliau keliauti pas šeimos gydytoją, o jis priims sprendimus, ką daryti. Šiandien turime įvairių gydymo metodų: reabilitacinį, medikamentinį, chirurginį.

Kokios yra geriausios prevencinės priemonės?

Svarbu nepamiršti fizinio aktyvumo ir mitybos. Fizinis aktyvumas svarbus mankštinant dubens dugno raumenis, kurie yra atsakingi už šlapinimosi procesą. Darant pratimus, tinkamai judant galima užkirsti kelią šios ligos atsiradimui ir net išgyti. Mityba – taip pat labai svarbi, nes netinkamas maitinimasis sudaro sąlygas susirgti kitomis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, nutukimu, todėl šlapimo nelaikymas dažnai šioms ligoms būna kaip priedas.

Parengta paga „Pergalės strategijos“ informaciją.