Sunku skaityti? Padidink tekstą, spausdamas ant aA raidžių straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Nepamiršk -> Paremti
Neįskaitai? Spausk teksto didinimo mygtuką. Paremk. Ačiū!

2021 04 12

Simonas Bendžius

bernardinai.lt

Klausymosi ir skaitymo laikas:

60 min.

Gyvenimas už Žemės ribų

Žemė kyla virš Mėnulio horizonto. Garsioji NASA misijos „Apollo 8“ astronauto Williamo Anderso nuotrauka (1968 m.)

Prieš 60 metų, 1961-ųjų balandžio 12-ąją, rusų kosmonautas Jurijus Gagarinas kosminėje kapsulėje „Vostok-1“ apskriejo aplink Žemės rutulį. Tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai žmogus pakilo į kosmosą ir į gimtąją planetą savo akimis pažvelgė iš aukštai.

Sėkmingas skrydis truko 1 valandą 48 minutes ir tapo tikru įkvėpimu mokslininkams, kosmoso entuziastams, būsimiems išradėjams.

Per tuos šešis dešimtmečius žmonija nemenkai pasidarbavo tyrinėdama, kas gi yra už Žemės ribų – išsilaipinome Mėnulyje, į Marsą nuskraidinome robotus, „nuotoliniu būdu“ atradome tūkstančius žvaigždžių ir planetų, o kosminėms reikmėms sukurtos technologijos padeda mūsų kasdienybei ir Žemėje.

Tačiau yra dar vienas svarbus momentas – pažvelgę į Žemę iš kosmoso, kaip niekad iki tol supratome, kokia brangi ir trapi yra mūsų gimtoji planeta.

Jurijus Gagarinas. Europos kosmoso agentūros nuotrauka

„Kai gyvename nuolat Žemėje, viską priimame labai natūraliai – yra vanduo, kas čia tokio?.. Pučia vėjas – nemalonu; mums tai per karšta, tai per šalta. Lyja – vėl blogai. O dabar įsivaizduokime – nuskrendame į Tarptautinę kosminę stotį, kur nėra visos tos mums įprastos aplinkos. Yra specifinis (kaip daugelis mini) metalo kvapas, garsi ventiliacija, aparatų ūžesys… Ir turbūt po tam tikro laiko žmogus pradeda kitaip vertinti tai, kas jį supa mūsų planetoje. Kaip sako kosmonautas Georgijus Grečka, tu grįžti į Žemę, padvelkia vėjas, vėl girdi pačius įvairiausius garsus, užuodi kvapus – ir tai yra taip nuostabu“, – pasakoja Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas.

Pasak „Bernardinų“ tinklalaidės pašnekovo, tie žmonės, kurie yra pabuvę kosmose, labai rimtai palaiko visas aplinkosaugos iniciatyvas, jautriai reaguoja į tai, kas vyksta mūsų planetoje – kalbant tiek apie oro taršą, tiek apie karinius konfliktus: „Kai gyveni kosmose, tų sienų nesimato, jų tiesiog nėra – yra vienintelė Žemė, didžiulė kosminė erdvė, kurios ribų nežinome. Kai matai Žemę, pagalvoji, kad tai yra mūsų bendri namai, ir jais reikėtų atidžiau rūpintis.“

Linas Šmigelskas su lietuvių įmonės „NanoAvionics“ sukurto palydovo „M6P“ modeliu. Asmeninio archyvo nuotrauka

Pokalbis su Linu Šmigelsku – apie pirmąjį skrydį į kosmosą, astro / kosmonautų kasdienybę, gyvenimą keičiančias patirtis būnant kosmose bei Dievo klausimą.

Šioje tinklalaidėje išgirsite:

1:50 – Gagarino skrydis ir lietuviški jo akcentai;

10:55 – Pirmoji istorijoje kosminė stotis (kuri galėjo šaudyti į priešus);

14:05 – Kodėl į Tarptautinę kosminę stotį atvykę naujokai vadinami „viščiukais“;

17:50 – Griežta astronautų dienotvarkė, kilęs streikas ir gresiantys pavojai;

24:30 – Kodėl kosmoso tualetai gali išspręsti geriamojo vandens Žemėje problemą;

30:35 – Kaip astronautai prausiasi ir ką labiausiai mėgsta valgyti;

38:40 – Kodėl Tarptautinėje kosminėje stotyje uodo zyzimas – visai mielas garsas;

42:15 – Iš kosmoso geriau matosi klimato kaita ir žmogaus įtaka;

44:45 – Žemės grožis;

46:25 – Ar astronautai kosmose mąsto apie Dievą;

50:35 – Ar visata turi prasmę;

56:30 – Prognozės, ką pasieksime per ateinančius 60 metų.

Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:

Patinka tai, ką skaitai?

Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!

Paremsiu