2022 02 18

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Himno kūrėjo muziejuje – dailininko P. Repšio darbų paroda „Mano Tėvynė“

Dailininkas Petras Repšys. Laimos Penek nuotrauka

Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje nuo vasario 17 d. veikia Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dailininko Petro Repšio darbų paroda „Mano Tėvynė“. Joje pristatoma 70 eksponatų: tai P. Repšio sukurti litografijų, piešinių ir ofortų ciklai, kaligramos, reljefas „Žuvusioms baltų gentims“, medaliai bei studijų laikų tapybos darbas „Autoportretas su mama“.

Parodos pavadinimui pritaikytas dailininko litografijų ciklo „Mano Tėvynė“ pavadinimas. Šiame cikle, kaip ir visoje vėlesnėje P. Repšio kūryboje, jo asmeniai pasakojimai skleidžiasi Lietuvos istorinės praeities fone. 

„Tai paties dailininko nuotykiai ir žaidimai su artimaisiais ar bičiuliais, persikūnijant tai į ateinančių iš pagonybės ritualų dalyvius, tai į kovojančius su priešais viduramžių karius, tai į žmones, atliekančius amžiais nekintančius darbo veiksmus. Pavyzdžiui, visiems keturiems kompozicijos „Žiemos žaidimai“ čiuožikams, smagiai čiuožinėjantiems ant užšalusios kūdros, pozavo dailės kritikas Alfonsas Andriuškevičius.

Lenktynių su šaukštais dalyviai irgi Petro draugai – tapytojai Valentinas Antanavičius, Linas Katinas, Arvydas Šaltenis ir poetas Sigitas Geda. Tik jų veidai ne portretiniai, o pavaizduoti pagal gipsinę antikinio Apolono galvą, kuri buvo naudojama mokant piešti visose dailės mokyklose. Nuo kryžiuočių rugiuose slapstosi Petro žmona Viktorija (kompozicija „Lietuvių kovoms su kryžiuočiais atminti“), o ciklą užbaigia sūnui Algirdui dedikuota mįslinga scena „Trimetis Algirdas, sapnuojantis rugiapjūtę Žiemgalijoje“, – pasakoja parodos kuratorė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.

Parodos organizatorių teigimu, į pavadinimą „Mano Tėvynė“ galima žvelgti ir kur kas plačiau: jis atliepia eksponuojamus kūrinius, iš kurių kiekviename atrastume Lietuvos papročių, istorijos, tautosakos elementų. Tai, kas svarbu ir reikšminga ne tik ne vieną parodą surengusiam, Lietuvoje ir už jos ribų įvertintam autoriui, bet ir mums visiems – P. Repšio kūrinių žiūrovams, jo publikai.

Petras Repšys, „Bitininkai“, iš ciklo „Mano Tėvynė“ (1969 m.). Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotrauka
Petras Repšys, „Šokis“, iš ciklo „Užgavėnės“ (1992 m.). Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotrauka
Petras Repšys, medalis „Martynas Mažvydas“ (1996 m.) Averse – Vilnius, reverse – Karaliaučiaus bokštai. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotrauka

„Šio iškilaus Lietuvos dailininko darbų paroda Kudirkos Naumiestyje – tai dovana šio krašto žmonėms Sūduvos metų proga, taip pat visiems, neabejingiems dailininko kūrybai“, – teigia Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Vida Endriukaitytė.

Kudirkos Naumiestis įsikūręs visai šalia istorinių išnykusių prūsų žemių, todėl ypač prasminga, kad parodoje pristatomas ir vienas žymiausių P. Repšio darbų – reljefas „Žuvusioms baltų gentims“, kuriame skaitome prūsų ir kitų baltų genčių žodžius: kadaise šiose žemėse gyvenusių žmonių vardus, hidronimus, toponimus. Parodoje eksponuojami ir Lietuvos istorijos „mažieji paminklai“ – P. Repšio sukurti atminimo medaliai, įamžinę svarbius įvykius ir asmenybes: Žalgirio mūšį, prūsų karvedį Herkų Mantą, lietuviškos raštijos pradininką Martyną Mažvydą.

Lietuvos nacionalinio muziejaus informacija

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.