Į amžinybę iškeliavo bažnytinio paveldo puoselėtoja prof. Laima Šinkūnaitė

Laima Šinkūnaitė – viena svarbiausių Lietuvos baroko paveldo, ypač portreto ir bažnytinio meno, tyrinėtojų, ikonologinio ir ikonoteologinio metodo skleidėja, Kauno arkivyskupijos bažnyčių, ypač Pažaislio vienuolyno ir Kauno Šv. Jurgio konvento, restauravimo puoselėtoja. Mokslininkė domėjosi bažnytinės dailės paveldu, Lietuvos senosios ir XX a. dailės istorija, muziejininkyste, Lietuvos kultūros paveldu, XVII a. Europos ir Lietuvos meno istorija.

Atsisveikinti su velione bus galima vasario 10 d., penktadienį, 9–21 val. „Rekviem“ laidojimo namuose Kaune (Jonavos g. 41A). Vasario 11 d., šeštadienį, 10 val. šv. Mišias už velionę Mažojoje Prisikėlimo bažnyčioje aukos Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Po šv. Mišių – išlydėjimas į Romainių kapines.

Laima Šinkūnaitė gimė 1942 m. Kaune. 1949 m. mokėsi Padubysio pradinėje mokykloje, 1960 m. baigė Kauno 2-ąją vidurinę mokyklą. 1960–1966 m. Kauno politechnikos instituto Radioelektronikos fakultete įgijo radioelektronikos inžinierės kvalifikaciją. Dirbo pagal specialybę Radijo gamykloje, vėliau – Kauno kelionių ir ekskursijų biure metodininke, kuravo ekskursijas, susijusias su kultūra ir menu.

1981–1990 m. buvo Kauno miesto kultūros paminklų apsaugos inspekcijos menotyrininkė. 1982–1988 m. neakivaizdiniu būdu studijavo Leningrado I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros instituto Meno istorijos ir teorijos fakultete, ten įgijo menotyrininkės kvalifikaciją. Po studijų dirbo įvairiose paveldosaugos įstaigose ir aukštosiose mokyklose.

1988–1992 m. buvo Vilniaus dailės akademijos (VDA) Sąvado skyriaus mokslo bendradarbė. 1990–1992 m. – Kauno miesto kultūros paveldo inspekcijos inspektorė. 1993–1995 m. – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vyr. mokslo darbuotoja, 1995–1997 m. vadovavo Mykolo Žilinsko kolekcijos skyriui. 1990–1993 m. buvo Kultūros ir meno instituto Dailėtyros informatikos skyriaus mokslo darbuotoja. 1990–1997 m. dėstė VDA Kauno dailės institute, 1992–1993 m. – VDA dėstytoja.

1997 m. VDA ir Kultūros ir meno institute apgynė humanitarinių mokslų srities dailėtyros krypties daktaro disertaciją tema „XVII a. Lietuvos portretas: kultūros, asmenybės ir jos atvaizdo santykis“. 1998–2000 m. buvo VDA Kauno dailės instituto Humanitarinių mokslų katedros vedėja, nuo 2000 m. kovo 8 d. – docentė. Nuo 1996 m. – Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos Bažnytinio meno komisijų įkūrimo viena iš iniciatorių ir narė. Nuo 1999 m. – Bažnytinio meno muziejaus (dab. Kauno arkivyskupijos muziejus) atkūrimo įkvėpėja, mokslo darbuotoja, 2012–2015 m. – direktorė.

2012 m. apdovanota aukščiausiu Kauno arkivyskupijos garbės ženklu – Šiluvos Dievo Motinos medaliu už aktyvią veiklą Bažnytinio meno komisijoje, rūpinimąsi bažnytinio meno paveldu ir nuoširdų darbą Kauno arkivyskupijos muziejuje bei krikščioniško gyvenimo liudijimą.

Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. L. Šinkūnaitė – Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros docentė ir vyresnioji mokslo darbuotoja. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. – profesorė ir vyriausioji mokslo darbuotoja.

2012 m. L. Šinkūnaitė Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus apdovanota sidabro medaliu už ilgametį darbą ir nuopelnus universitetui. 2016 m. jai įteikta Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premija už gausia autentiška archyvine medžiaga pagrįstus Apytalaukio bažnyčios, parapijos ir dvaro tyrinėjimus, parengtą ir išleistą mokslo monografiją. 2018 m. apdovanota Kauno Mokslo premija už nuopelnus humanitarinių mokslų srityje, ilgamečius menotyros Kauno sakralinio paveldo tyrimus.

Nuo 1992 m. L. Šinkūnaitė – ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto narė. Nuo 1999 m. – LR Kultūros vertybių apsaugos departamento Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ekspertizės specialistė. Nuo 1995 m. – Lietuvos dailės istorikų draugijos narė (2001–2004 m. pirmininko pavaduotoja). 1995–1999 m. katalikų dailininkų parodų „Gloria Deo“ rengimo iniciatorė ir organizatorė. Nuo 1998 m. mokslinio žurnalo „Logos“ redkolegijos narė.

Lietuvos dailės istorikų draugijos informacija