Į mokyklą nuo aštuonių ryto – paaugliams tarsi peilis

Nors šiandien jaunuoliams netenka nuo pat ankstaus ryto nei bandos ginti, nei aplink krosnį liuobtis, keltis su pirmaisiais gaidžiais jie yra verčiami kaip balanos gadynėj, nes jau aštuntai valandai ryto jie turi suspėti į pirmąją pamoką.

Ne vieną dešimtmetį atliekami paauglių miego tyrimai patvirtina, kad aštuntą valandą ryto mokykloje atsidūrę jaunuoliai ten jaučiasi tarsi zombiai. Ko gero, ir daugelis tėvų galėtų paliudyti, jog pakelti jaunuolius anksti ryte tokiu laiku, kad jie suspėtų į mokyklą, yra tas pats, kaip iš žiemos miego žadinti mešką. Šiandien jau žinome, kad pagrindinė noro ilgiau pamiegoti rytais priežastis – paauglių biologija. Tiesa, nei mokytojams, nei tėvams, nei patiems paaugliams nuo tokio žinojimo nė kiek ne lengviau.

Dar daugiau tyrimų rodo, kad tie mokiniai, kurie rytais gauna ilgiau pamiegoti, dieną nebūna tokie mieguisti, geriau jaučiasi, būna geresnės nuotaikos, lengviau susikaupia pamokose, rečiau vėluoja ar praleidžia pamokas. Negana to, ilgesnis pamiegojimas mažina ir riziką priaugti antsvorio, įgyti priklausomybių ar susirgti depresija, ar psichine liga.

Kai kurių šalių vyriausybės jau atsižvelgia į miego mokslininkų raginimus bei abejonių nekeliančius naujausių tyrimų rezultatus. Antai Kalifornijoje buvo nuspręsta, kad nuo šio rudens pamokos mokyklose negalės prasidėti anksčiau nei 8.30 val.

Ne vieną tyrimą Danijos mokyklose atlikusios mokslininkės Camillos Kring teigimu, pamokų laikas nuo aštuntos valandos ryto yra netinkamas šiuolaikinei visuomenei. Šis modelis yra paveldėtas iš senų laikų, kai šeimoms buvo svarbu taikytis prie dienos šviesos ritmo tam, kad vaikai, grįžę po pamokų, dar spėtų padėti tėvams namų ūkyje.

Kalbėdama apie mokyklą, C. Kring ragina atsižvelgti į pokyčius darbo rinkoje, kurioje vis labiau atsisakoma visuotinai taikomo ankstyvo darbo pradžios laiko ir ieškoma sprendimų dėl lankstaus darbo laiko, prisitaikant prie konkrečios šeimos poreikių. Taigi ir moksleiviams reikalingas jų biologiją atitinkantis mokyklos modelis.

Vėliau pradėti pamokas – reiškia ilgiau pamiegoti

Minesotos universiteto mokslininkė Kyla L. Wahlstrom dienos ritmo ir mokymosi sąsajas tyrė ne vieną dešimtmetį. Jos atlikti miego tyrimai rodo, kad jaunuoliams tinkamai pailsėti reikia devynių ar net dešimties valandų miego. Ji siūlo atsižvelgti ir į tai, kad paauglystėje gerokai pasikeičia dienos ritmas. Vaikai, kurie būdavo pasirengę eiti miegoti gana anksti vakare, paauglystėje geriausiai užmigti gali tik apie 22.45 val., o keltis – apie aštuntą.

Kyla L. Wahlstrom primena apie 2014 m. aštuoniose JAV mokyklose trejus metus vykdytą tyrimą (dalyvavo 9 000 mokinių), parodžiusį, kad net ir nedidelis pamokų pradžios pavėlinimas (šio tyrimo atveju iki 8.30 val.) teigiamai atsiliepė tiek mokinių miego trukmei, tiek ir mokslo rezultatams, tiek nukentėjusiųjų eismo įvykiuose skaičiui (šių sumažėjo net 70 procentų).

2021 m. paskelbtoje naujoje studijoje (tyrime dalyvavo 28 000 moksleivių) amerikiečių mokslininkė nustatė, kad pamokų pradžią pavėlinus 40–70 minučių, vyresnieji mokiniai kasnakt miegodavo 29–45 minutėmis ilgiau, o dienos metu jausdavosi žvalesni ir būdavo geros nuotaikos. Ši studija paneigė įsitikinimą, kad vėlesnis pamokų pradžios laikas neturi įtakos mokinių miego trukmei.

Kyla L. Wahlstrom taip pat nustatė, kad miego trūkumas kenkia hormonų ir energijos pusiausvyrai, didina antsvorio tikimybę ir apskritai gali turėti pasekmių visam tolesniam jaunuolių gyvenimui.

„Jauni žmonės nėra tinginiai“, – pabrėžia K. L. Wahlstrom, primindama apie mokyklų vadovams ir tėvams tenkančią atsakomybę sukurti moksleivių raidai tinkamiausias sąlygas. Viena iš svarbių priemonių tai padaryti – vėlesnė pamokų pradžia, kuri, amerikiečių mokslininkės įsitikinimu, prisidėtų tiek prie geresnės jaunuolių sveikatos, tiek prie didesnio saugumo, tiek prie mokymosi rezultatų.

O gal dėl miego trūkumo kalti išmanieji telefonai?

Danų miego medicinos profesoriaus Poulo Jørgeno Jennumo nuomone, paauglių dienos ritmą šiandien itin lemia didelis socialinis spaudimas. Norėdami nuolat palaikyti ryšį su draugais, jie ir atsigulę nepaleidžia telefono iš rankų. Tyrėjo nuomone, labiau reikėtų ne vėlinti pamokų pradžią, bet riboti laiką, vakarais praleidžiamą virtualioje erdvėje. Jam pritaria ir pedagogikos profesorius emeritas Nielsas Egelundas, kurio nuomone, pamokų laiko pavėlinimas būtų dovana tinginiams, nenorintiems prisitaikyti prie bendros tvarkos.

Paaugliai ilgiau miega net ir džiunglėse

Miuncheno Liudvigo Maksimiliano universiteto chronobiologijos profesorius Tillas Roennebergas, ištyręs 120 000 žmonių miegą ir 2016 m. išleidęs knygą „Vidinis laikas” (angl. Internal Time), yra įsitikinęs, kad minėti argumentai (dėl tinginystės ar išmaniųjų telefonų) tėra mitas, niekaip nederantis su biologija.

Amžius vaikų miegą lemia visose kultūrose. Maži vaikai nubunda anksti, o augdami (maždaug iki 19–22 m. amžiaus) jie miega vis ilgiau. Devyniolikmečiai vidutiniškai miega dviem valandomis ilgiau nei 49-erių suaugusieji.

Vadinasi, reikalauti iš devyniolikmečio keltis septintą ryto yra tas pats, kas 49-erių žmogui liepti keltis penktą. Neatsitiktinai net ir Brazilijos džiunglėse, kuriose Tillui Roennebergui teko dirbti su viena gentimi, gyvenančia be elektros, vėliausiai keliasi būtent paaugliai.

Vokiečių profesoriaus įsitikinimu, gyvenimo ritmas turėtų kuo geriau atitikti žmogaus vidinį laikrodį. Vadinasi, paaugliai neturi būti verčiami anksti keltis, kad aštuntai valandai suspėtų į mokyklą, jei iš tiesų jiems tas laikas yra dar vidurnaktis.

Parengta pagal „Weekendavisen“ ir „Die Zeit“ publikacijas.