Įdomios detalės apie krikščionybę: kas yra tie „pragaro vartai“?

Fra Angelico, „Kristus nužengia į pragarus“, 1430 m. Wikipedia.org nuotrauka

Kartais pravartu panagrinėti ne tik lietuvišką Biblijos vertimą, bet ir pabandyti suprasti, kas slypi už jo. Vertimas neretai iškreipia pirminę mintį, tad kartais pasitaiko visokių keistų teologinių interpretacijų.

Verta pakartoti: biblinė teologija, kai remiasi vien tik vertimu, paprastai būna klaidinga. Taigi šįkart norisi trumpai aptarti vieną biblinį terminą, kuris gali atskleisti kiek kitokią teksto suvokimo prasmę.

Mt 16, 18 skaitome, ką Jėzus sako Petrui: „Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.“ Taigi, kas tie „pragaro vartai“?

Paprastai šie žodžiai suprantami „populiariai“, t. y. turime omenyje pragarą – tai, kas laukia nusidėjėlių po mirties: liepsnos, katilai ir panašios simbolinės jo išraiškos, kurios neretai būna ne visai biblinės, tačiau kylančios iš vaizduojamojo meno.

Gabrielius E. Klimenka OP. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Kaip yra iš tiesų? Matas, kalbėdamas apie pragaro vartus, vartoja graikišką žodį hades. Tai yra žydiškojo שְׁאוֹל (Šeolo, arba „pragarų“) atitikmuo. Tiek graikiškas, tiek hebrajiškas variantas reiškia „buveinę“, kurioje mirusieji egzistuoja it šešėliai (anot krikščionybės, ten egzistavo iki Kristaus prisikėlimo).

Jei Matas būtų vartojęs kitą žodį, t. y. gehenna, tada šis terminas jau būtų artimas tam, kaip mes suprantame pragarą. Gehenna – tai tam tikra amžino atmetimo vieta, pavadinta pagal greta Jeruzalės buvusį sąvartyną; ten nuolat buvo deginamos šiukšlės.

Ką tai keičia? Viena vertus, jei kalbame apie hades, tada akcentuojama, jog Bažnyčios „mirtis nenugalės“. O jei aptartam sakiniui suteikiame gehenna prasmę, tada jau kalbame apie šėtono galybę. Mirtis šiuo atveju rodo į amžinybę, šėtono motyvas – į esamą momentą.