Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Įdomios detalės apie krikščionybę: sulankstyta skara Jėzaus kape

Pixabay.com nuotrauka

Viena iš rečiau pastebimų Jėzaus Kristaus prisikėlimo detalių atsiskleidžia Evangelijoje pagal Joną: „Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą“ (Jn 20, 6–7).

Dar nepastebėjote? Prisikėlęs Jėzus, prieš išeidamas iš kapo, sulanksto savo skarą ir ją tvarkingai padeda atskirai.

Kai pirmąkart tai perskaičiau, juokiausi, nes prieš akis iškilo toks vaizdelis: Jėzus atsikelia, galvoja, ką čia padarius prieš išeinant. Ai va, bent jau rūbus, kuriuos palieku, tvarkingai sulankstysiu! Tuomet preciziškai sulanksto skarą ir nusišypsojęs iškeliauja lauk.

Tačiau situacija išties įdomi. Mes nežinome, nei kas tą skarą sulankstė, nei kokiam tikslui, tačiau tai paminėta evangeliniame pasakojime – vadinasi, tai svarbu. Juk tam pasakyti skiriama visa eilutė. Ne kiekvienas įvykis Biblijoje susilaukia tiek dėmesio (na gerai, kai kurie jo gauna daugiau, bet ir vienos eilutės pakanka, kad suprastume, jog tai svarbu).

Gabrielius E. Klimenka
Gabrielius E. Klimenka. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Viena vertus, kai pasakojime atsiranda tokių smulkių detalių, tai gali reikšti, jog pasakojimas tikras, nes kai kuriama fiktyvi istorija, ji paprastai neturi smulkmenų, tik pagrindinius faktus, kurie svarbūs istorijai pagrįsti. Tuo labiau kad Šventraštyje minima skara yra laidojimo atributas, nes kūnas ir galva būdavo įvyniojami į atskirus audeklus.

Jei norėtume ieškoti argumentų prieš teiginį esą Jėzaus kūnas buvo pavogtas, tai čia kaip ir galėtų būti vienas iš jų. Na, galima mąstyti taip: jei kas nors vogtų kūną, tai arba būtų vogęs su visom įkapėm, arba drobes būtų numetęs atskirai, nes dabar dalį jų sulankstyti nei šis, nei tas.

Panašu, kad drobės, į kurias suvyniotas Jėzaus kūnas, gulėjo netvarkingai, bet galvos audeklas – tvarkingai. Galbūt tai reiškia, jog Jėzus, būdamas Bažnyčios galva, žinojo, kad Bažnyčia, t. y. mistinis Kristaus kūnas, nebus labai tvarkingas: skilimai, skandalai, karai. Na, taip sakant, gal kiek origeniškai mąstau, bet man pačiam čia atsiskleidžia ištara apie tai, kad Bažnyčia yra šventa ir nuodėminga. Šventa, nes įsteigta Dievo ir jo vedama, nuodėminga, nes sudaryta iš žmonių, kurie yra nusidėjėliai.

Taip pat galime kalbėti ir apie tai, kad Jėzus nusimetė mirties drabužį ir paliko jį kape, nes, nors mes ir nežinome, kokiais rūbais vilkėdamas jis pasirodė mokiniams, tačiau panašu, kad ne su įkapėmis it koks kapinių vaiduoklis.

Kad suprastume sulankstytos servetėlės ​​paslaptį, turime žinoti tos dienos hebrajų tradicijas. Sulenkta servetėlė buvo šeimininko ženklas tarnui, ir kiekvienas žydas žinojo šią tradiciją. Kai šeimininkas baigdavo valgyti, jis pakildavo nuo stalo, nusišluostydavo pirštus ir burną, nusivalydavo barzdą, suvyniodavo servetėlę ir numesdavo ją ant stalo, o tai reiškė: „Pabaigiau.“ Tačiau jei šeimininkas, pakildamas nuo stalo, sulankstydavo servetėlę ir padėdavo ją prie lėkštės, tarnas nedrįstų liesti stalo, nes sulankstyta servetėlė reiškė: „Grįšiu!“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Taigi iš tokio papročio atsirado legenda, kurioje pasakojama, kad ši skarelė buvo susukta į simbolinį išdėstymą, kuris reiškė žinutę: „Aš sugrįšiu.“ Nors tai gan paplitęs aiškinimas, tačiau, deja, mes nežinome Jėzaus skarelės specifinio išdėstymo. Taigi interpretacija įdomi, bet nepatikrinama.

Žinoma, nepaisant to, koks buvo drobių išdėstymas, jis tikrai stipriai paveikė mokinius, nes tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo (Jn 20, 8).