Įdomios detalės apie krikščionybę: vienaragis – nekaltumo simbolis

Domenico Zampieri (Domenichino), „Mergelė su vienaragiu“ (fragmentas), apie 1602 m. Wikipedia.org nuotrauka

Vienaragis – žirgas su vienu ragu. Jis yra svarbi Europos mitologijos bei simbolikos dalis, tyrumo ir stiprybės simbolis, gyvūnas, kurį sugauti galėjo tik nekalta mergelė.

Iš kur kilo tikėjimas esant tokį keistą sutvėrimą? Versijų yra visokių. Viena tokių – vienaragiu palaikytas raganosis. Kuo čia dėtas raganosis? Na, jis primena begemotą. Tikėtina, kad europiečiai, nematę nei vieno, nei kito, raganosį, kaip ir begemotą, vadino graikišku pavadinimu hippopotamus (liet. upių žirgas). O arklys graikiškai yra hippus.

Taigi, viską sudėjus, išeitų tokia istorija: grįžta koks keliautojas iš Afrikos į Europą ir aprašo: „Mačiau begemotą su ragu ant galvos.“ Kitas skaito ir, nematęs nei vieno, nei kito, tekstą supranta šitaip: „Mačiau upių žirgą su ragu ant galvos.“

Kaip minėjau, tai – viena iš teorijų. Kurią, beje, patvirtindavo į Europą atvežti ar iškasti ragai. Pirmuoju atveju paprastai būdavo narvalo ar antilopės ragas, antruoju – dinozauro triceratopso ragas. Na, o tada belieka pridėti šiek tiek fantazijos ir mitas įsivažiuoja.

Dabar jums turbūt kyla kitas klausimas: rubrika juk skirta krikščionybei, tai kuo čia dėta mitologinė zoologija?

Vienaragis buvo svarbus krikščioniškai simbolikai. Net ir karaliaus Jokūbo Biblijos versijoje jį galite aptikti:

Dievas juos išvedė iš Egipto; Jis turi stiprybę tarsi vienaragio (Sk 23, 22).

Lietuviškuose Biblijos vertimuose matome kitokį gyvūną: „tarsi laukinio jaučio ragai“ (katalikiškas vertimas, 1998), „tarsi laukinio jaučio ragų galia“ (ekumeninis vertimas, 1999).

Na, o kalbant apie ikonografiją, vienaragis paprastai sietas su Mergele Marija. Pamenat, rašiau, kad jį gali pažaboti tik nekalta mergelė? Vienaragis dažnai vaizduotas Marijos kompanijoje. O kartais ikonografijoje arkangelas Gabrielius vaizduojamas kaip medžiotojas – jis Mergelei Marijai atvaro vienaragį, genamą medžioklinių šunų, kurių vardai: Tikėjimas, Viltis ir Meilė. Kartais šunų vardai būdavo parenkami pagal didžiąsias dorybes: Tiesą, Teisingumą, Taiką ir Gailestingumą.

Krikščioniška vienaragio simbolika kilo iš antikos padavimų bei ankstyvųjų krikščioniškų tekstų, vėliau ištobulinta bestiariumuose. Bažnyčia įvairiai interpretavo vienaragio aprašymus. Viduramžiais ši būtybė buvo laikoma pačiu Kristumi, o jo ragas – Kristaus ir Dievo sąjungos simboliu. Kai kurie viduramžių piešiniai vaizduoja vienaragį kaip Švenčiausiąją Trejybę. Gražus simbolis, gaila, nebenaudojamas.