Įkvepianti istorija: filmas apie 14-metį menininką iš Marijampolės

Kūrėjai Linas Švirinas ir Eugenijus Naikelis savo naujame filme „Nenušienauta pieva“ nusistovėjusius stereotipus sugriauna įkvepiančia tikra istorija. „Filme kalbame ne apie sunkumus, bet apie pasiekimus. Ne apie nepakankamumą, bet apie galimybių atskleidimą“, – sako jie.

Pagrindiniu filmo herojumi tapo jaunasis menininkas Grantas, kuriam šiuo metu – 14 metų. Jam ketverių buvo diagnozuotas autizmas, tačiau tai nesustabdė jo smalsumo pažinti pasaulį.

Berniukas ne žaisdavo su mašinėlėmis ar robotais, o susikaupdavo eksperimentams su pieštukais, flomasteriais ir dažais. Tėvai šešerių metų sūnų nuvedė į dailės terapiją, kurią jis lanko dar ir šiandien. Rasos Lebetkevičiūtės-Kazlauskienės vedami užsiėmimai suteikė jam papildomų įgūdžių rafinuočiau reikšti savo mintis popieriuje ir drobėje.

Grantas nepaliaujamai domisi abstrakčiu menu, jo mėgstami dailininkai yra Salvadoras Dalí ir Pablo Picasso.

„Gal Grantas ir nežino fizikos dėsnių ar religijos, tačiau tai nereiškia, kad jo akys mato kitokį pasaulį negu mes. Ar kada pagalvojote, kur iš dangaus nukrenta subliuškęs helio balionas? Ar pas kaimyną ant stogo, ar ant bažnyčios šventoriaus, o gal visai kitame mieste? Dažnas žmogus mato tik į viršų kylantį balioną, tačiau nesusimąsto apie tolesnę jo kelionę. Grantas iš tų žmonių, kuris visomis pastangomis bando išnarplioti šiuos minčių labirintus, ir jo atsakymai slypi drobėje“, – kalba filmo sumanytojai.

Prieš porą metų Granto gyvenime atsirado ir muzika. Su ja jaunąjį kūrėją supažindino muzikos terapijos metodus savo veikloje taikantis muzikantas, pedagogas L. Švirinas.

Prieš persikeliant gyventi į Klaipėdą, daugiau nei prieš du dešimtmečius, Linas kūrė laidas Marijampolės televizijai, o santykiai su buvusiais kolegomis ir skiriant nemažam laiko bei fiziniam atstumui išliko labai artimi: „Tarpusavyje bendraujant, vis išslysdavo mintis, kad būtų smagu prie bendros kūrybos sugrįžti. Buvo ne viena mintis, bet užkibo būtent ši, nes Granto istorija pasirodė labai įspūdinga ir skiepijanti norą jo ir šeimos pasiekimais dalintis. Nebuvo sunku įkalbinti buvusį kolegą Eugenijų Naikelį, kuris kameros nepaleidžia iki šių dienų. Šis filmas – įkvepianti istorija, ir norisi tikėti, kad tai tik graži pagrindinio herojaus Granto kūrybinio kelio pradžia. Jo darbai jau dabar traukia akį, o nueitas kelias gali tapti įkvėpimu ir kitoms šeimoms.

Kūrėjai intriguoja – filmo pavadinimas „Nenušienauta pieva“ – simbolis, kurį suvokti geriausia galima pažiūrėjus visą filmą.