„Imago“, arba Kodėl ieškome partnerio, turinčio teigiamus bruožus, o pasirenkame priešingai

HARVILLE'IS HENDRIXAS – amerikiečių psichologas, sielovadininkas, rašytojas, drauge su žmona ir bendražyge Hellen Hunt LaKelly sukūrė „Imago“ porų santykių terapiją ir sąmoningos partnerystės koncepciją. Kartu jie parašė devynias knygas apie porų tarpusavio santykius ir tėvystę.

Studijuoti porų santykius ir aiškintis sėkmingos santuokos paslaptis H. Hendrixas pradėjo 1975 m. po skyrybų su pirmąja žmona. Nuo 1977 m. jis konsultuoja poras, veda seminarus ir apmoko „Imago“ terapijos principų profesionalius konsultantus.

Leidyklos „Tapati“ lietuviškai išleista H. Hendrixo knyga „Santykių labirintai: kaip mes renkamės partnerį ir kodėl išlikti kartu taip sunku“ (2018 m., iš anglų k. vertė Jurgis Šečkus) – praktinis vadovas poroms, kuriame autorius pristato ir aprašo revoliucinę „Imago“ santykių terapijos metodiką, padedančią išspręsti konfliktus, užmegzti gilesnį ryšį ir atgaivinti aistrą.

Leidykla „Tapati“ maloniai leido su „Bernardinai.lt“ skaitytojais pasidalinti šios knygos ištrauka.

Jūsų imago

Daugeliui žmonių sunku priimti mintį, kad jie ieškojo partnerio, panašaus į savo globėjus. Sąmoningame lygmenyje jie ieško žmogaus su tik teigiamais bruožais – žmogaus, kuris, be kita ko, būtų geras, mylintis, gražus, protingas ir kūrybingas. Tiesą sakant, jie galbūt sąmoningai ieškojo žmogaus, kuris iš esmės skirtųsi nuo jų globėjų, jei jų vaikystė buvo nelaiminga. Jie sakė sau: „Niekada netekėsiu už tokio girtuoklio kaip mano tėvas“ arba „Jokiu būdu nevesiu tokios tironės kaip mano mama“. Bet, nepaisant jų sąmoningų ketinimų, daugumą žmonių traukia parteriai, turintys jų globėjų teigiamų ir neigiamų bruožų, ir neigiami bruožai paprastai turi didesnę įtaką.

Šią blaivinančią išvadą padariau tik išklausęs šimtus porų pasakojant apie savo partnerius ir tuomet pasidalinęs savo įžvalgomis su Helena. Helena, kuri taip pat yra mokyta konsultantė ir terapeutė, man nepaprastai padėjo apmąstyti mano patirtį su poromis. Beveik kiekvienas asmuo kažkurią akimirką terapijos kurso metu piktai atsisukdavo į savo partnerį ir pasakydavo: „Elgiesi su manimi lygiai taip, kaip elgėsi mano mama!“ Arba: „Verti mane jaustis bejėge ir sugniuždyta, lygiai kaip mano patėvis!“ Ši idėja įgijo daugiau pagrindo, kai paprašiau klientų atlikti pratimą, kuriame turėjo palyginti savo partnerių asmenybės bruožus su savo pagrindinių globėjų bruožais. Daugeliu atveju buvo glaudus ryšys tarp tėvų ir partnerių bruožų ir, su nedidelėmis išimtimis, labiausiai atitiko neigiami bruožai! (Galėsite patys atlikti šį pratimą, kai pasieksite šios knygos III dalį – ten rasite visus šiame ir kituose skyriuje minimus pratimus. Prieš jų imantis rekomenduojame perskaityti visą knygos tekstą.)

Kodėl neigiami bruožai taip traukia? Jei žmonės rinktųsi partnerius vadovaudamiesi logika, jie ieškotų tokių, kurie kompensuotų tėvų trūkumus, o ne juos atkartotų. Pavyzdžiui, jei tėvai sužeidė jus, nes buvo nepatikimi, protinga būtų tuoktis su patikimu asmeniu, kuris padėtų jums įveikti apleidimo baimę. Jei buvote sužeisti perdėtos tėvų globos, praktiškas sprendimas būtų rasti žmogų, kuris suteiktų jums daug psichinės erdvės, kad galėtumėte įveikti savo absorbcijos baimę. Tačiau už partnerio paiešką atsakingos ne logiškos ir tvarkingos naujosios smegenys, bet įstrigusios laike ir trumparegės senosios smegenys. Jūsų senosios smegenys tebandė atkurti jūsų vaikystės sąlygas, kad galėtų jas ištaisyti. Gavusios pakankamai globos, kad išgyventų, bet nepakankamai, kad jaustųsi patenkintos, jos bandė grįžti į pradinio nusivylimo sceną, kad jūs galėtumėte išspręsti savo nebaigtus reikalus.

Prarastosios savasties ieškojimas

O kaip yra su kitais nesąmoningais troškimais, jūsų poreikiu susigrąžinti prarastąją savastį – tas mintis, jausmus ir elgesį, kuriuos turėjote nuslopinti, kad pritaikytumėte prie savo šeimos ir visuomenės? Koks žmogus galėtų padėti jums atgauti vientisumo jausmą? Ar tai galėtų būti žmogus, kuris aktyviai skatintų jus vystyti šias trūkstamas dalis? O gal tai turėtų būti žmogus, turintis tokias pat silpnybes, kad nesijaustumėte toks netinkamas? Kita vertus, gal jis turėtų kompensuoti jūsų trūkumus? Kad rastume atsakymą, minutę pagalvokite apie kažkurią savo esybės dalį, kurią laikote nepakankama.

Galbūt manote, kad jums trūksta meninių gebėjimų, stiprių jausmų arba, kaip Sarai paskutiniame skyriuje, gebėjimo aiškiai ir racionaliai mąstyti. Prieš daugelį metų, kai būdavote su žmonėmis, kurie buvo ypač stiprūs šiose srityse, tikriausiai dar labiau suvokdavote savo trūkumus. Bet jei jums pavykdavo užmegzti artimesnį ryšį su vienu iš šių „apdovanotų“ žmonių, patirdavote visiškai kitokią reakciją. Vietoje pagarbios baimės ar pavydo, jūs staiga pajusdavote didesnę pilnatvę. Būnant emociškai prisirišus prie to asmens (tai „mano“ draugas arba draugė), jo asmeninės savybės atrodė lyg dalis didesnių ir labiau patenkintų jūsų pačių. Tarsi būtumėte susilieję su tuo kitu asmeniu ir tapę vientisi.

Apsidairykite aplink ir rasite daug įrodymų, kad žmonės renkasi partnerius su papildančiais bruožais. Danas yra šnekus ir gražbylys; jo žmona Greta – mąsli intravertė. Janė mąsto intuityviai, o jos vyras Patrikas – labai logiškai. Rena yra šokėja, o jos vaikinas Matas – sustingęs ir nerangus. Tokiose In / Jang sąjungose žmonės bando susigrąžinti savo prarastąją savastį per tarpininką.

Ieškodami idealaus partnerio, kuris ne tik būtų panašus į jūsų globėjus, bet ir kompensuotų prarastąją savasties dalį, jūs vadovavotės pasąmoniniu priešingos lyties įvaizdžiu, kurį kūrėte nuo pat gimimo.

Imago įvaizdis

Ieškodami idealaus partnerio, kuris ne tik būtų panašus į jūsų globėjus, bet ir kompensuotų prarastąją savasties dalį, jūs vadovavotės pasąmoniniu priešingos lyties įvaizdžiu, kurį kūrėte nuo pat gimimo. Mes su Helena nusprendėme, kad šiam vidiniam įvaizdžiui tinkamas pavadinimas būtų „imago“ – lotyniškas žodis, reiškiantis atvaizdą. Iš esmės jūsų imago yra sudėtinis jums vaikystėje labiausiai įtaką dariusių žmonių portretas. Tai galėjo būti motina ir tėvas, vienas ar daugiau brolių ir seserų, auklė ar artimas giminaitis. Tačiau kad ir kas jie būtų, dalis jūsų smegenų įsidėmėjo viską apie juos – jų balso tembrą, kaip greitai jie reaguodavo į jūsų verksmą, jų odos spalvą supykus, kaip jie šypsodavosi būdami laimingi, jų pečius, jų eiseną, jų būdingas nuotaikas, jų gabumus ir pomėgius. Kartu su šiais įspūdžiais jūsų smegenys įsidėmėjo visas jūsų reikšmingas sąveikas su jais. Smegenys nebandė šių duomenų analizuoti, bet tiesiog įrašė juos į šabloną.

Gali pasirodyti neįtikėtina, kad kažkur galvoje turime tokius išsamius įrašus apie savo globėjus, nors savo ankstyvuosius metus vos prisimename. Iš tiesų, daugelis žmonių sunkiai prisimena, kas su jais buvo iki penkerių ar šešerių metų amžiaus – net dramatiškus įvykius, kurie turėjo padaryti didelį įspūdį. Tačiau mokslininkai teigia, kad turime neįtikėtinai daug paslėptos informacijos savo smegenyse. Neurochirurgai tai atrado atlikdami pacientams smegenų operacijas su vietine nejautra. Jie sužadindavo pacientų smegenų dalis silpna elektros srove, ir pacientai staiga galėdavo stulbinamai raiškiai prisiminti šimtus pamirštų epizodų iš vaikystės. Mūsų protai yra didžiuliai pamirštos informacijos sandėliai. Yra tokių, kurie mano, kad kažkur tamsiuose smegenų vingiuose užregistruota viskas, ką kada nors patyrėme.

Tačiau ne visos šios patirtys įrašomos vienodai stipriai. Ryškiausi įspūdžiai, atrodo, yra tie, kuriuos susikūrėme apie savo globėjus pačioje gyvenimo pradžioje. O iš visų sąveikų, kurias turėjome su šiais svarbiausiais žmonėmis, giliausiai įsirėžė tos, kurios labiausiai žeidė, nes atrodė, kad tie susidūrimai kelia grėsmę mūsų egzistavimui. Laikui bėgant šie šimtai tūkstančių informacijos vienetų apie mūsų globėjus susiliejo į vientisą paveikslą. Senosios smegenys, menkai gebėdamos atskirti žmones, visą šią informaciją paprasčiausiai įrašė vienoje pozicijoje: asmenys, atsakingi už mūsų išlikimą.

Imago įvaizdį galite įsivaizduoti kaip siluetą, turintį mažai išskirtinių fizinių savybių, bet pasižymintį visų pagrindinių globėjų charakterio bruožų junginiu. Ar jautėte romantišką potraukį kažkuriam asmeniui, didele dalimi priklausė nuo to, kiek tas asmuo atitiko jūsų imago įvaizdį. Paslėpta jūsų smegenų dalis tyliai ūžė šaltakraujiškai analizuodama to asmens bruožus ir lygindama juos su gausia informacija duomenų saugykloje. Jei sutapimas menkas, jokio potraukio nepajautėte. Tam asmeniui lemta būti vienu iš tūkstančių žmonių, kurie trumpam pasirodo jūsų gyvenime, bet nedaro jokios įtakos. Jei sutapimas didelis, tas asmuo jums pasirodė labai patrauklus.

Šis imago įvaizdžio sugretinimo procesas yra šiek tiek panašus į tai, kaip kareiviai buvo apmokomi atskirti lėktuvus per II pasaulinį karą. Kareiviams duodavo knygų su draugiškų ir priešo lėktuvų siluetais. Pastebėję neatpažintą lėktuvą, jie skubiai palygindavo jį su šiais paveikslėliais. Jei tai pasirodydavo esąs draugiškas lėktuvas, jie atsipalaiduodavo ir grįždavo į savo postus. Jei tai būdavo priešo lėktuvas, jie šokdavo veikti. Jūs nesąmoningai lyginote kiekvieną sutiktą vyrą ar moterį su savo imago įvaizdžiu. Kai aptikdavote gerą atitikmenį, staiga pajusdavote didelį susidomėjimą.

Vienintelis būdas žvilgtelėti į imago yra sapnuose.

Kaip ir kitų pasąmonės reiškinių atveju, neturėjote menkiausio supratimo apie šį įmantrų rūšiavimo mechanizmą. Vienintelis būdas žvilgtelėti į imago yra sapnuose. Jei pagalvosite apie sapnus, pastebėsite, kad jūsų senosios smegenys užsispyrusiai sulieja žmones. Sapne tam tikrą vaidmenį atliekantį asmenį staiga gali pakeisti kitas asmuo; pasąmonė menkai atsižvelgia į kūnų ribas. Galbūt galite prisiminti sapną, kuriame jūsų partneris staiga pavirto jūsų motina ar tėvu, arba sapną, kuriame jūsų partneris ir tėvai atliko tokius panašius vaidmenis arba elgėsi su jums taip panašiai, kad buvo beveik neatskiriami. Tai arčiausia, kiek jums kada nors pavyks tiesiogiai patikrinti savo imago egzistavimą. Bet kai atliksite pratimus III dalyje ir palyginsite savo partnerio dominuojančius charakterio bruožus su pagrindinių globėjų dominuojančiais charakterio bruožais, sugretinimas, kurį jūsų pasąmonė daro tarp partnerio ir globėjų, taps akivaizdus.

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį, turime nedidelį prašymą Jums: padėkite mums atnaujinti „Bernardinai.lt“. Jau atliekame technologijų atnaujinimą, kad lengvai matytumėte ir galėtumėte skaityti visus dienraštyje publikuojamus tekstus. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, savo skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.