Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 07 25

Daiva Šabasevičienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

In memoriam aktoriui Vytautui Tomkui (1940–2022)

Šypsosi.
Rež. Balio Bratkausko filmo „Tadas Blinda“ (1972 m.) scena. Aktoriai Vytautas Tomkus (Tadas Blinda) ir Alfonsas Radzevičius (dvarininkas, Bernardas Gruinis).

Liepos 24 dieną Vilniuje sustojo legendinio Lietuvos teatro aktoriaus, „svieto lygintojo“ Vytauto Tomkaus širdis. Liepos 29 d. jam būtų sukakę aštuoniasdešimt dveji.

Gimęs 1940 m. Radviliškyje, 1961 m. baigęs tuometinę Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), aktorius dirbo Šiaulių, Kauno dramos, „Vaidilos“ teatruose, tačiau daugiausia savo kūrybinės energijos atidavė Lietuvos valstybinio akademinio (dabar – nacionalinio) dramos teatro scenai, kur paskutinį kartą vaidino 2014-aisiais.

Tarp svarbiausių Vytauto Tomkaus vaidmenų teatre – Krisas (A. Millerio „Visi mano sūnūs“, 1962), Cezaris, Falstafas, Klarensas (W. Shakespeare’o „Antonijus ir Kleopatra“, 1966, „Vindzoro šmaikštuolės“, 1977, „Ričardas III“, 1999), Lenis (J. Steinbecko „Pelės ir žmonės“), Girdvainis („Baltaragio malūnas“, pagal K. Borutą, abu 1966), Laurynas (Just. Marcinkevičiaus „Katedra“, 1971), Jokimas Žaldokas (B. Dauguviečio „Žaldokynė“ 1995), Domenikas (E. De Filippo „Filomena Morturano“, 1997), Levukas (J. Dautarto „Paskendusi vasara“, 2001) ir daugelis kitų.

Nuo 1962 m. vaidinęs kine, Vytautas Tomkus visam laikui išliks kaip Tadas Blinda to paties pavadinimo televizijos filme „Tadas Blinda“ (1972, režisierius B. Bratkauskas), Apuokas („Niekas nenorėjo mirti“, 1965, režisierius V. Žalakevičius), Jonas Tichu („Gladiatorius“, 1969, režisierius V. Käsperas), Voldemaras („Būti nereikalingam“, 1977, režisierius A. Brenčas), Leonas („Nesėtų rugių žydėjimas“, 1978, režisierius M. Giedrys).

Visoje Lietuvoje aktorius buvo žinomas kaip vaidmenų lietuviškuose serialuose kūrėjas, tarp jų ryškiausias – Boleslovas („Giminės“, 1993–1997, 1998–2000, „Atžalos“, 1998, „Giminės po 20 metų“, 2011, „Giminės. Gyvenimas tęsiasi“ 2015–2016, visų režisierius S. Vosylius). 

Už nuopelnus Lietuvos kultūrai, teatro ir kino menui V. Tomus 2004 m. buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.

Guli ant šieno.
Rež. Balio Bratkausko filmo „Tadas Blinda“ (1972 m.) scena. Aktoriai Vytautas Tomkus (Tadas Blinda) ir Vaiva Mainelytė (Morta).
Sėdi ant arklių.
Rež. Balio Bratkausko filmo „Tadas Blinda“ (1972 m.) scena
Stovi su kardu.
Rež. Henriko Vancevičiaus spektaklio „Kazimieras Sapiega“ (1979 m.) scena. Aktorius Vytautas Tomkus (Jurgis Oginskis). LNDT archyvo nuotrauka
Klūpi scenoje
Rež. Henriko Vancevičiaus spektaklio „Katedra“ (1971 m.) scena. Aktorius Vytautas Tomkus (Laurynas). LNDT archyvo nuotrauka

V. Tomkaus temperamentą, drąsą, išradingumą, autoironiją skleidė ne tik jo vaidmenys, bet ir atvira, tiesi asmeninė pozicija, kuri prasiverždavo netikėtomis formomis: XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, siekdamas atkreipti dėmesį į neapibrėžtą kultūros žmonių, aktorių statusą, prie tuometinio Lietuvos valstybinio akademinio teatro paradinio įėjimo valė žiūrovams batus. Tai buvo viena pirmųjų meninių ir socialinių akcijų.

„Kalbant apie kiną ir teatrą, pastebėjau, kad teatro tekstą išmoksti iki gyvenimo pabaigos. O kine – čia pat išsitrina „magnetofono juosta“. Šiaip ar taip, kiekvienam aktoriui, dirbančiam teatre, labai naudinga pasifilmuoti kine. Nes, kol nepasifilmuoji, apie save būni geresnės nuomonės. Veidrodyje nematai, kokia tavo nosis ilga, kokios tavo didelės ausys… Kai kine save pamatai iš visų pusių – nusileidi. Tik, aišku, teatre dar kitą kartą gali save koreguoti, o kine – kito karto nėra.

Aš visada buvau už aktorinį teatrą. Buvo ir liko svarbu aktoriaus santykis su autoriumi-tekstu, su jo išraiškos amplitude, su režisieriaus koncepcija. Mėgstu teatrą, kuriame režisūros beveik nėra, kur, kaip sakoma, aktoriai tempia“, – yra kalbėjęs V. Tomkus.

„Vytautas turėjo Dievo duotą talentą: jis labai organiškas, tikras, niekada nemeluos“ – yra sakiusi aktorė Vaiva Mainelytė.

„Vytautas įkūnijo svieto lygintoją žemaitį Tadą Blindą – ne suvaidino, o krauju išgyveno. Tai buvo vieni iš pirmųjų atkurtos Lietuvos nepriklausomybės daigų – juk lašas po lašo ir akmenį pratašo“, – prisiminė V. Tomkaus kolega aktorius Vytautas Rumšas.

V. Tomkus kelioms Lietuvos aktorių kartoms buvo didelis autoritetas – ypač dėl plataus artistinio diapazono, asmeninių savybių: „Jis buvo vienas pagrindinių aktorių, niekada nebuvo „pasikėlęs“, mėgo bendrauti su jaunimu. Man patiko jo žmogiškos savybės, jis buvo tolerantiškas, bet turintis tvirtą nuomonę, jautrus neteisybei ir, svarbiausia, niekada nebuvo piktas.“ Tai aktoriaus Ramučio Rimeikio žodžiai.

„Viskas turi pradžią ir pabaigą. Skaudu, bet logiška“ – viename iš paskutinių interviu yra pasakęs Vytautas Tomkus. Tačiau jo kūryba, formavusi kelias Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorių ir žiūrovų, kartas, įsitvirtinusi daugybės Lietuvos žmonių kultūrinėje sąmonėje ir ragina tikėti tikro talento nemirtingumu.

Portretas.
Aktorius Vytautas Tomkus. LNDT archyvo nuotrauka
Portretas.
Aktorius Vytautas Tomkus (Nešikas, firmos direktorius) rež. Adolfo Večerskio spektaklyje „Bamba“ (2002 m.). LNDT archyvo nuotrauka
Aktoriai scenoje.
Rež. Raimondo Banionio spektaklio „Hendelis“ (1999 m.) scena. Aktoriai Regimantas Adomaitis (Šmitas) ir Vytautas Tomkus (Bachas). LNDT archyvo nuotrauka
Vytautas Tomkus sėdi lovoje, aplink – kiti aktoriai.
Rež. Kazimieros Kymantaitės spektaklio „Žaldokynė“ (1995 m.) scena. Aktorius Vytautas Tomkus (Jokimas Žaldokas). LNDT archyvo nuotrauka
Sėdi scenoje.
Rež. Kazimieros Kymantaitės spektaklio „Žaldokynė“ (1995 m.) scena. Aktorius Vytautas Tomkus (Jokimas Žaldokas). LNDT archyvo nuotrauka
Stovi scenoje.
Rež. Jono Vaitkaus spektaklio „Getas“ (1990 m.) scena. Aktorius Vytautas Tomkus. LNDT archyvo nuotrauka
Sėdi ant kėdžių.
Rež. Henriko Vancevičiaus spektaklio „Po vasaros dangum“ (1983 m.) scena. Aktoriai Arnas Rosenas (Trakimas) ir Vytautas Tomkus (Senvaitis). LNDT archyvo nuotrauka
Žiūri į veidrodėlį.
Rež. Henriko Vancevičiaus spektaklio „Vindzoro šmaikštuolės“ (1977 m.) scena. Aktorius Vytautas Tomkus (Falstafas). LNDT archyvo nuotrauka
Sėdi scenoje.
Rež. Henriko Vancevičiaus spektaklio „Pelės ir žmonės“ (1966 m.) scena. Aktoriai Vytautas Tomkus (Lenis) ir Gražina Balandytė (Garbaniaus žmona). LNDT archyvo nuotrauka

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.