2020 07 16

Rasa Baškienė

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Iniciatyvos MaMaDu autorės: SMS žinutėmis padėsime tėvams atliepti vaikų poreikius nuo pirmos gimimo dienos

Unsplash.com nuotrauka

Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių raidos poreikiai ankstyvoje vaikystėje – laikotarpiu nuo gimimo iki 3 metų – yra atliepiami, turi mažesnę tikimybę suaugę susirgti depresija, širdies ir kraujagyslių ligomis, kentėti nuo antsvorio, veltis į rizikingas veiklas ar nusikalsti ateityje. Padidėja tikimybė sėkmingai mokytis, integruotis į darbo rinką, išvengti psichologinių ir sveikatos problemų, o tai atneša ekonominės naudos visuomenei. Todėl visame pasaulyje dėmesys tenkinti ankstyvosios raidos poreikius auga. Būtent per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus formuojasi tolesnio gyvenimo pagrindai, kuriasi pamatiniai vaiko elgesio modeliai, susidaro pagrindinių įgūdžių bazė, o savijauta turi itin svarbų poveikį ateities sveikatai. Vaiko raidos mokslas teigia, kad šiuo laikotarpiu yra ypač svarbus artimas ryšys tarp vaiko ir suaugusiojo. Net jei tai nėra tėvas, bet senelis, globėjas ar net socialinis darbuotojas – svarbu, kad šalia vaiko būtų bent vienas suaugęs žmogus, suprantantis vaiko poreikius ir į juos reaguojantis.

Siekdamos padėti suprasti ir atliepti ankstyvuosius vaiko poreikius ir padėti jam vystytis, Marija Dautartaitė ir Ona Marija Vyšniauskaitė ėmėsi iniciatyvos trumposiomis SMS žinutėmis siųsti patarimus apie vaikų emocinę ir psichologinę būklę, miegą, pažintinius ir lavinamuosius užsiėmimus tėvams, auginantiems vaikus nuo gimimo iki trejų metų. Š. m. birželio 1 d. ši iniciatyva, pavadinta MaMaDu, laimėjo organizacijos „Reach for change“ organizuotą konkursą „Talentas keisti“ ir Tele2 Lietuva įsteigtą prizą. „Ateiname spręsti problemų priežastis, o ne pasekmes. Todėl norime ankstyvos vaiko raidos praktikas pristatyti ir Lietuvoje“, – apie savo motyvaciją kalba Ona ir Marija.

Marija Dautartaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Projekto idėja gimė JAV, Marijai Dautartaitei stažuojantis Harvardo universiteto Vaiko raidos centre, kuriame gilinamasi į ankstyvosios raidos svarbą. „Tėvai, norintys gauti žinutes, galės užsiregistruoti tinklalapyje, nurodydami vaiko amžių ar dominančias temas, – sako O.M. Vyšniauskaitė. – Tėvus informuosime per socialinę reklamą, taip pat galvojame ir apie tuos žmones, kurie nesinaudoja tinklais, nežiūri televizijos. Norėtume pasiekti ir socialinius darbuotojus, kurie lanko šeimas, taip pat gydytojus, kuriems dalinsime lankstinukus. Šis projektas neturi pabaigos datos. Šiuo metu dirbame su žinutėmis, formuojame jų turinį ir, projektui startavus, žiūrėsime, kaip jis vystysis toliau. Turime planų ateičiai, galvojame apie plėtrą, apie tai, ką galėtume pasiūlyti gyventojams, savivaldybėms.“

Lietuvoje gausu informacijos apie atsakingą tėvystę, tačiau ji ne visuomet pritaikoma. Pasak Marijos Dautartaitės, mes ne visuomet žinome, ką mokslas sako apie pirmuosius vaiko gyvenimo metus – ko vaikui reikia. „Ankstyvosios vaiko raidos mokslas teigia, kad smegenys vystosi per tiesioginį ryšį su kitu žmogumi, – tvirtina Marija. – Kalbėdamiesi ir bendraudami mes mokomės pažinti pasaulį. Pavyzdžiui, Rumunijos vaikų globos namuose buvo atlikta studija apie vaikų namų auklėtinių raidą. Nors tie vaikai buvo sotūs ir prižiūrėti, jiems trūko bendravimo su žmonėmis, todėl mokslininkai pastebėjo ir mažesnį už bendravimą atsakingų smegenų dalių aktyvumą. Tad norime akcentuoti bendravimo su vaiku svarbą: kokių priemonių reikia, kokių žaidimų. Šiandienės pasaulinės intervencijos ne pamokslauja, o pataria: štai, jūsų kūdikiui trys mėnesiai, pabandykite tokį žaidimą, o štai su šešių mėnesių kūdikiu – jau kitokį. Galimybė per trejus metus suteikti vaikams kokybišką rūpestį ir bendravimą yra labai didelė, nes tam nereikia nei brangių žaislų, nei specialių priemonių.“

Ona Marija Vyšniauskaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka

MaMaDu SMS žinutės padės ir socialiniams darbuotojams, dirbantiems su tėvais, kurie neturi įgūdžių. „Būdama mama, daugiausia galimybių turiu su šeimos gydytoja konsultuotis dėl vaiko sveikatos, skiepų, raidos etapų. Tačiau tų 15-os minučių vizito nepakanka atsakyti į visus kylančius klausimus. Tuomet ieškau informacijos internete, bet reikalingus atsakymus gaunu ne visuomet, – teigia O. M. Vyšniauskaitė. – O mes siųsime mokslu pagrįstą informaciją, parengtą specialistų, kurie patars, kaip geriausiai bendrauti su vaiku.“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Paklausta, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, pastebėjus neįprastą vaiko elgesį, M. Dautartaitė pabrėžia kiekvieno vaiko individualumą. „Vienas iš MaMaDu tikslų yra suteikti informacijos, kaip turėtų būti, negąsdinant tėvų, kodėl taip nėra. Yra vaikų, kurie gal vėliau kažką pradėjo daryti, bet sėkmingai vystėsi toliau. Tėvams reikia žinoti, kokios yra sveiko vaiko reakcijos, kokie simptomai, kuriuos reikėtų atliepti,– sako M. Dautartaitė. – Tėvams dažnai stinga žinių apie įvairius vaiko auklėjimo metodus: kaip drausminti, kaip reaguoti, kaip nuraminti vaiką. Mūsų iniciatyva neskirsto tėvų į gerus ir blogus, į gyvenančius mieste ir kaime, mes norime suteikti pagalbą visiems Lietuvos tėvams, kurie nori žinoti daugiau, nori suprasti savo vaiką. Tos pagalbos daugiau reikia ne tik vaikams, bet ir tėvams – mums svarbu padėti jiems suvaldyti emocijas, pasitikėti savo tėvyste, nesijausti kaltais.“

Mes negalime išspręsti visų problemų, sako iniciatyvos autorės, pabrėždamos, jog jų tikslas yra prevencija. Kilus individualiems sunkumams, tėvai gali kreiptis pagalbos į psichologus ar skambinti į „Tėvų liniją“. „Mes siūlome prevencinę priemonę, kuri, tikime, sustiprins visuomenės supratimą apie ankstyvąją vaiko raidą, nes, ignoruojant ankstyvojo vaiko raidos periodo svarbą, pasekmės visuomenei ateityje tik augs. Ankstyvoji vaiko raida yra įvairių mokslinių disciplinų akiratyje: tai ir psichologija, ir pediatrija, ir sociologija, ir ekonomika. Mums rūpi Lietuvos vaikai ir tėvai, tačiau ne mažiau rūpi ir visuomenės gyvenimo kokybė. Todėl manome, kad sprendžiame ne tik dabarties, bet ir ateities problemas. Nesakome, kad viskas susitvarkys per metus, bet galime padėti šešiamečiams ateiti į mokyklą be tų problemų, su kuriomis jie ateina. Žinome, kad po trisdešimties metų galime turėti visuomenę, kurioje bus mažiau socialinių problemų ir jų sukeltų pasekmių, mažiau sukeltų traumų vaikams.“